Turkijos parlamento opozicijai vėl pavyko sužlugdyti kvorumą balsuojant dėl šalies prezidento išrinkimo. Valdančioji partija, kurios idėjų pagrindas – islamo religija paremta politika, vėl mėgino kelti savo kandidatą – užsienio reikalų ministrą Abdulą Gulą (Abdullah Gul). Pats Gulas po šios nesėkmės paskelbė atsistatydinąs.
Vakarų Turkijos mieste - Manišoje šeštadienį – naujų šalies prezidento rinkimų parlamente išvakarėse, vyko daugiatūkstantinis mitingas. Demonstrantai taip išreiškė paramą pasaulietinei Turkijos politikos tradicijai, praneša "BBC.co/uk".
Šalies Konstitucinis teismas privertė parlamentą kartoti rinkimus, nes, opozicijai juos boikotavus, parlamente pritrūko kvorumo.
Ministras pirmininkas R. T. Erdoganas (Erdogan) pareiškė, jog toks teismo sprendimas yra ne kas kita, kaip „kulkos paleistos į demokratiją“. Į šią situaciją jis reagavo iniciatyvomis keisti rinkimų įstatymus. Premjeras siūlo tam pačiam asmeniui leisti būti prezidentu dvi kadencijas po penkis metus, vietoj vienos, kurios trukmė dabar yra septyneri metai. Taip pat siūloma trumpinti parlamento kadencijas nuo 5 iki 4 metų. Premjeras taip pat nori, kad prezidentą rinktų tauta, o ne parlamentas.
Tuo tarpu Gulas teigia, jog jį remia 70 procentų šalies žmonių. Oponentai jį kaltina turint slaptų islamistinių užmačių.
Masinius protestus organizuoja pasaulietiškos Turkijos konstitucijos rėmėjai. Ankaroje ir Stambule prieš kelias dienas jų į mitingus susirinko milijoninės minios.
Gegužės 16 dieną baigiasi dabartinio prezidento Achmeto Necdeto Sezero (Ahmet, Necdet Sezer) kadencija. Kilusią krizę tikimasi išspręsti birželio 22d. numatytais priešlaikiniais parlamento rinkimais.
Turkija yra artimiausia Vakarams didelė musulmoniška šalis su pasaulietine konstitucija. Ji yra NATO narė ir siekia narsytės Europos Sąjungoje.
