Kelias savaites trunkantys neramumai Tunise sutrikdė visą šalies gyvenimą, o jų padaryta ekonominė žala jau įvertinta 1,6 mlrd. eurų (2,2 mlrd. JAV dolerių). Ypač smarkiai nukentėjo šalies turizmo sektorius, kuris sudaro 6,5 proc. Tuniso BVP ir užtikrina apie 350 tūkst. šalies gyventojų užimtumą.
Tuniso gyventojai jau gruodį masiškai protestavo prieš didelį nedarbą, aukštas kainas ir kitas socialines problemas. Oficialiai paskelbta, kad per susirėmimus žuvo 78 žmonės. Penktadienį prezidentas Zine'as al-Abidine'as Ben Ali pabėgo iš šalies ir taip dramatiškai užbaigė savo 23 metus trukusį vadovavimą. Tunise buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, o pirmadienį suformuota nauja nacionalinės vienybės vyriausybė.
Šalies ministras pirmininkas Mohammedas Ghannouchi paskelbė, kad postus išlaikė užsienio reikalų, vidaus reikalų ir gynybos ministrai, o prie vyriausybės prisijungė ir keli opozicijos aktyvistai. Sostinėje bei kituose miestuose uždarytos mokymo įstaigos, patruliuoja kareiviai su tankais, taip siekiant atkurti tvarką ir rimtį šalyje.
Tarptautinė bendruomenė paragino Tuniso valdžią laikytis pažadų, kad bus surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai. Tuniso premjeras Mohammedas Ghannouchi, kuris penktadienį paskelbė laikinai perimantis prezidento įgaliojimus, pažadėjo įgyvendinti socialines ir politines reformas, taip pat nurodė, kad nauji rinkimai įvyks per artimiausius šešis mėnesius.
B. Obama pareiškė, kad tokie rinkimai turi „atspindėti tikrąją Tuniso žmonių valią ir siekius“. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Ban Ki-moonas taip pat pasisakė už Tuniso krizės „demokratinę baigtį“.
Daugybėje kitų arabų šalių situacija irgi panaši – Libijoje Muammaras Gadaffis valdžioje nuo 1969 metų, Sirijoje valdžia irgi kelis dešimtmečius tos pačios politinės jėgos rankose. Pasak analitikų, daugybėje arabų šalių egzistuoja tie patys veiksniai, kurie privertė išeiti žmones į gatves Tunise ir nuversti prezidentą – didelis nedarbas, kylančios kainos, korupcija ir ateities perspektyvų nerandantis jaunimas. Žmonės nebelinkę tylėti – ar tik Tuniso pavyzdys nepaskatins jų veikti?
Egidija Lekavičienė/strong>
