Varšuva numušė į jos oro erdvę įskridusius nepilotuojamuosius orlaivius, kartu su NATO sąjungininkais Nyderlandų kariais į orą pakeldama savo naikintuvus – tai buvo pirmas toks atsakas į oro erdvės pažeidimą nuo karo Ukrainoje pradžios. Bepiločiai orlaiviai į Lenkijos teritoriją prasiskverbė dešimčių kilometrų, o vienas iš jų – net apie 300 kilometrų nuotoliu. Tačiau britų dienraštis dronų perėmimą pavadino „subtiliu reikalu“, o L. Piatekas paminėjo riziką dėl galimos žalos civiliams gyventojams ir finansinių nuostolių.
Savo komentaruose pilotas sakė, kad rusai visada kels pavojų Lenkijai, todėl Varšuva didelėmis investicijomis stiprina savo karinę mašiną.
Dienraštis priminė, kad Lenkijos karinės išlaidos, palyginti su jos BVP, yra didžiausios tarp visų NATO narių ir siekia beveik 5 proc., pridurdamas, kad Lenkijos kariuomenėje tarnauja 210 000 karių.
Tuo tarpu Lenkijos karinių jūrų pajėgų atsargos vadas Maksymilianas Dura atkreipė dėmesį į atvejus, kai Rusija trikdė užsienio GPS signalus, vykdė kibernetines atakas ir taikėsi į povandeninę infrastruktūrą, ir pridūrė, kad Kremliui „buvo leidžiama“ tai daryti be jokių kliūčių.
Be kariuomenės, dienraštis paminėjo ir vadinamuosius ruošėjus – asmenis, kurie rengiasi ekstremalioms situacijoms kaupdami atsargas, rengdami veiksmų planus ir mokydamiesi išgyvenimo įgūdžių. Straipsnyje buvo paminėtas ir lenkų išgyvenimo ekspertas Piotras Czuryllo. Po Rusijos įvykdyto oro erdvės pažeidimo jis sulaukė daugybės skambučių iš žmonių, norinčių dalyvauti jo rengiamuose kursuose, kuriuose, be kita ko, mokoma, kaip pasistatyti slėptuvę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
