Situacija tampa vis įdomesnė. „Gazprom“ nuvertino Europos Komisijos (EK) galias, kuri jau kurį laiką siekia ES narių dujų rinkų liberalizavimo. Rusų dujų milžinas įnirtingai siekė šį procesą stabdyti. Tačiau būtent tai ir užtraukė EK nemalonę – prisiminkime, kaip prieš metus buvo įvykdytos plataus masto kratos „Gazprom“ būstinėse Europoje ir kituose kompanijai priklausančiuose pastatuose. Tai buvo aiškus signalas: kompanijos ryšiai su politika imuniteto jai nesuteikia.
Nepamirškime ir to, kad „Gazprom“ padėtis ir taip jau nėra tokia patikima. Nors „Gazprom“ vis dar sudaro ketvirtadalį ES duju importo, vis dėlto kompanija nebėra toks pat priklausomybės šaltinis. „The Economist“ tvirtina, kad „Gazprom“ yra sunku konkuruoti su suskystintomis ir skalūninėmis dujomis. Leidinys primena, kad neseniai kompanijai teko sustabdyti savo prestižiškiausią naują projektą: milžiniško dujų telkinio Barenco jūroje vystymą.
„Gazprom“ yra kaltinama dėl trijų dalykų: trukdymas laisvam dujų srautui, trukdymas tiekimo diversifikacijai, nesąžiningas dujų ir naftos kainų susiejimas. Visi šie kaltinimai yra iš tiesų grėsmingi „Gazprom“ verslo modeliui – kompanija mėgsta sutartis su kiekviena valstybe pasirašinėti atskirai, tokiu būdu atsidėkodama draugams ir nubausdama priešus. Štai Lietuva ne veltui turi bene didžiausią dujų kainą Europoje.
Nepaisant visų kaltinimų, „The Economist“ yra įsitikinę, kad „Gazprom“ anaiptol nėra pasmerkta. Kompanija sėkmingai pastatė „Nord Stream“ dujotiekį, Baltijos jūros dugnu keliaujantį į Vokietiją. Tai leido kompanijai nebepriklausyti nuo tranzitinių valstybių – Ukrainos ar Baltarusijos. Be to, „Gazprom“ plečiasi Didžiojoje Britanijoje. Tačiau kova su EK „Gazprom“ nebus lengva. „Microsoft“ jau žino, kad monopolija Europoje atneša daugiau priešų, o ne naudos.
Taip pat skaitykite: