Šalies valdžia tironą pristato kaip „stiprų lyderį“, kuris Sovietus atvedė į pergalę Antrajame pasauliniame kare ir vadovavo šalies industrializacijai.
Dabar jau yra nauji įrodymai, kurie nurodo, kad „yra vykdoma nuolatinė J. Stalino reabilitacija“, teigiama publikacijoje.
Nikita Petrovas, vienas iš Rusijoje žinomos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Memorial“ atstovų, teigia, kad dabartinis visuomenės požiūris „neišmoktų istorijos pamokų požymis“.
Jis pridūrė, kad tai prasidėjo dėl „nenoro pasižiūrėti į save ir nuoširdžiai prisipažinti, kad mes pasirinkome neteisingą kelią, ir, kad mūsų šalis įvykdė daugybę nusikaltimų prieš savo ar kaimyninių valstybių tautas“.
N. Petrovo teigimu, tai jausmas, kurį formuoja šalies lyderiai – su nostalgija žvelgiančių į tuos laikus, kai SSRS buvo supergalia – jau pasireiškė ir daugeliui piliečių.
Šiuo metu jau 45 proc. žmonių, anot „Levada-centr“ atlikto tyrimo, mano, kad žmogiškosios „aukos“ valdant J. Stalinui, buvo pateisinamos siekiant valstybės tikslų.
Šis skaičius nuo 2008-ųjų spalio pakilo 18 proc., o žmonių skaičius, kurie vertino J. Staliną negatyviai, krito 20 proc. nuo 43 proc. užfiksuotų 2001-ais.
V. Putinas iš tiesų pareiškė savo nuomonę dėl J. Stalino, smerkdamas jo „pasibaisėtiną“ valstybinį terorą, tačiau pareiškė, kad jo režimo negalima lyginti su nacistine Vokietija.
„J. Stalino režimas niekada nebuvo nukreiptas į visų etninių grupių naikinimą“, pareiškė Rusijos prezidentas tiesioginio eterio metu savo kasmetinės paruoštų iš anksto klausimų konferencijos metu, tačiau pamiršo paminėti žmonių naikinimą pagal klases ar politines pažiūras.
Nuo tol, kai prezidentas Vladimiras Putinas atėjo į valdžią 2000-ais, išaugo choras rusų, kurie pozityviai atsižvelgia į tirono indėlį sovietų istorijoje.
Santykiai su tironu Rusijoje itin sparčiai pagerėjo pradėjus šalyje įgyvendinti butaforinio patriotiškumo sistemą, kurią aktyviai palaiko valstybės išlaikoma žiniasklaida, o analitikai vis drąsiau viešai prabyla apie lėtą „J. Stalino reabilitaciją“.
Pokyčiai to, kaip rusai vertina sovietų lyderį, dėmesio centre atsidūrė artėjant Rusijoje švenčiamos Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienai.
Reklaminiai J. Stalino atvaizdo plakatai – asmens, kuris tiesiogiai siejamas su konfliktu, Rusijoje vadinamu Didysis Tėvynės karas, buvo pastebėti Maskvoje ir Magadane, buvusiame stalinistinių lagerių tinklo paskirstymo punkte.
Tikslus J. Stalino režimo mirčių skaičius lieka diskusijų objektų, tačiau, anot „Memorial“ grupės, tirono valdymo metu dešimt milijonų žmonių mirė nuo bado, daugiau nei 5 mln. buvo išvežta ir 6-7 mln. buvo suimti dėl politinių priežasčių.
Tačiau teisės studentas Michailas Kosyrevas – kuris anksčiau negatyviai galvojo apie J. Staliną – sako, kad jo požiūris kardinaliais pakito pastaraisiais metais, ir akcentuoja tai, kad sovietų vadovas neturėjo piktų kėslų.
29-ių vyrukas pareiškė: „Pastaruosius penkerius metus aš dažnai žiūrėjau dokumentinius filmus apie Staliną, apie tą laikmetį per televizorių, ir sužinojau apie jį šiek tiek daugiau“.
„Ir dabar aš nejaučiu jam jokių negatyvių jausmų. Jis turėjo gerų ketinimų“, – pasakojo M. Kosyrevas.
Daugelis analitikų perspėja, kad jeigu rusai neišsigydys nuo Stalino kulto, tai istorija gali pasikartoti.
„Gazeta.ru“ rašo: „Kol istorija Rusijoje pristatoma kaip triumfo ir pergalių prieš priešus simbiozė, be sąžiningo požiūrio į klaidas ir nusikaltimus prieš mūsų protėvius, mes neturime jokių garantijų, kad represijos nesikartos“.
Tačiau teisės studentas M. Kosyrevas, panašu, nėra tuo tikras. Jis teigia, kad, kaip ir V. Putinas, kuris, anot vyro, tapo interesų kovos su Vakarais įkaitu, J. Stalinas taip pat vadovavosi išskirtinai savo valstybės interesais.
„Aš matau, kas vyksta Ukrainoje, kaip Amerika naudoja spaudimą prieš mus padėdama Ukrainai, ir galvoju, kad ir tuomet buvo ne lengviau, ir jis neturėjo kitos išeities“.
