Antradienio vakarą vaizdo įraše M. Fedorovas kreipėsi į žmones ir pasisakė klausimais, kurie, kaip jis žinojo, sulauks visuomenės dėmesio. Tai buvo vienas tiesmukiškiausių iššūkių V. Zelenskiui Ukrainos vidaus politikoje nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios.
Atkreipė dėmesį į korupciją
M. Fedorovas skundėsi, kad korupcija kenkia Ukrainos pastangoms kariauti ir kritikavo centralizuotą bei skaidrumo stokojantį sprendimų priėmimą V. Zelenskio administracijoje, kurioje pats dirbo nuo 2026 m. sausio iki liepos vidurio.
Tačiau netikėtai pareiškęs, kad Ukraina turėtų surengti naujus rinkimus, M. Fedorovas iš karto susilaukė kritikos iš skirtingų politinių stovyklų. Kritikų teigimu, surengti rinkimų neleidžia karo padėties įstatymas. Be to, organizuoti rinkimų karo metu nėra ir praktinių galimybių, o tokie rinkimai, pasak kritikų, pasitarnautų Rusijai ir suskaldytų visuomenę tuo metu, kai reikia nacionalinės vienybės.
Aukšto rango pareigūnas iš V. Zelenskio administracijos, kuriam buvo suteikta anonimiškumo teisė, kad su „Politico“ galėtų atvirai kalbėti apie M. Fedorovo veiksmus, vienareikšmiškai atmetė kritiką, kad prezidentas turėtų viešai paaiškinti savo sprendimus.
„Prezidentas negali tiesiog aiškinti visuomenei savo sprendimų dėl kadrų pasirinkimo, nes tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Tai jo teisė spręsti, ką skirti savo gynybos ministru ir ką atleisti“, – sakė šaltinis.
Rinkimai vykstant Rusijos atakoms – klaida?
Pareigūnas taip pat neigiamai atsiliepė apie galimybę surengti rinkimus vykstant pražūtingoms Rusijos atakoms.
„Palaukime, kol baigsis dar viena masinė Rusijos balistinių raketų ataka, o tada eikime balsuoti“, – sarkastiškai samprotavo jis.
Ukrainos rinkimų stebėsenos organizacijos OPORA vadovė Olha Aivazovska pabrėžė praktines kliūtis naujiems rinkimams, nurodydama, kad egzistuoja „šimtai scenarijų ir būdų“, kaip rusai galėtų pakenkti rinkimų procesui.
Ukrainos parlamento narys iš opozicijos liberalų partijos „Holos“ ir Valstybės valdymo komiteto vicepirmininkas Romanas Lozynskis baiminosi, kad raginimas surengti rinkimus gali katastrofiškai suskaldyti visuomenę.
„Valstybei tame nėra visiškai nieko pozityvaus. Nesidžiaukite, kad turėsite kandidatų rinkimuose po karo. Jums reikės išgyventi, kad jų sulauktumėte. Žmonės supranta, kad rinkimai karo metu naudingi priešui. Tai būtų karas visų prieš visus“, – R. Lozynskis sakė „Politico“.
Net vienas iš protestuotojų judėjimo lyderių, karo veteranas Dmytro Koziatysnkis teigė nenorintis rinkimų karo metu.
„Aš taip pat labai baiminuosi visuomenės susiskaldymo per rinkimų procesą ir kaip tai galėtų paveikti karo eigą“, – sakė jis.
Gali atsisukti prieš jį patį
Raginimas organizuoti rinkimus gali ne sustiprinti M. Fedorovo politinę ateitį, bet apsisukti prieš jį patį, pabrėžia „Politico“.
Ukrainos temomis dažnai rašantis ekonomistas Timothy Ashas leidiniui „Politico“ sakė, kad buvęs ministras padarė „neįtikėtiną politinio sprendimo klaidą, kurią kiti tikriausiai panaudotų prieš jį, jeigu jis kada nors ateityje nuspręstų kandidatuoti į prezidentus“.
Pasak „Politico“, V. Zelenskis vis dar turi didelį palaikymą visuomenėje kaip karo meto lyderis.
Kaip skelbta, po atleidimo iš gynybos ministro posto liepos mėnesį, M. Fedorovas iškilo kaip galimas V. Zelenskio konkurentas. 35-erių politikas susikūrė palankų įvaizdį visuomenės akyse, kai ėmėsi lyderystės Ukrainai sėkmingai pritaikant naujas technologijas – nuo kibernetinių atakų iki dronų – darant žalą Rusijai.
Po jo atleidimo iš karto kilo protestai, kurių metu tūkstančiai žmonių reikalavo, kad jis būtų sugrąžintas į gynybos ministro pareigas, arba V. Zelenskis tinkamai paaiškintų sprendimą jį atleisti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
