„Manau, kad visi suprato, jog tapimas NATO nare vykstant karui nėra darbotvarkėje“, – cituojamas jis.
„Klausimas yra tai, kas bus, kai karas baigsis“, – priduria J. Stoltenbergas.
Jis trečiadienį taip pat pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso narės nesutaria, ką daryti per artėjantį viršūnių susitikimą dėl Ukrainos siekio prisijungti prie aljanso.
„Šiuo klausimu Aljanse yra įvairių nuomonių ir, žinoma, vienintelis būdas priimti sprendimus NATO yra bendras sutarimas“, – sakė J. Stoltenbergas konferencijoje Briuselyje.
Ukraina, kurią remia NATO Rytų Europos šalys, liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame Aljanso vadovų aukščiausiojo lygio susitikime ragina duoti aiškią žinią, kad ji įstos į Aljansą pasibaigus Rusijos karui.
Kyjivas pripažįsta, kad netaps Europos Sąjungos nariu, kol jo teritorijoje vyksta kovos. Tačiau jis siekia, kad aljansas neapsiribotų miglotu 2008 metų pažadu, kad vieną dieną jis prisijungs prie NATO.
„Niekas negali tiksliai pasakyti, koks bus galutinis sprendimas Vilniaus viršūnių susitikime šiuo klausimu“, – teigė J. Stoltenbergas.
NATO šalių diplomatai sakė, kad dominuojanti karinė galia – Jungtinės Valstijos – nenori žengti toliau nei prieš 15 metų Ukrainai duotas pažadas dėl narystės.
Prisijungimas prie NATO reikštų, kad Ukrainai būtų taikoma Aljanso kolektyvinės gynybos Penktojo straipsnio nuostata, pagal kurią visos sąjungininkės privalo padėti ginti Ukrainą, jei ji būtų užpulta.
Ukrainos Vakarų sąjungininkės svarsto, ar galima Ukrainai pasiūlyti kitokių saugumo garantijų, kurios nuramintų Kyjivą kaip tarpinis žingsnis prieš jam tampant NATO nariu.
Prancūzija antradienį pareiškė, kad yra pasirengusi susitarti su Ukraina dėl „saugumo garantijų, kurios padėtų jai ilgainiui apsiginti“.
„Galutinė saugumo garantija bus narystė NATO, bet... tai neatsitiks karo metu, – teigė J. Stoltenbergas. – Kyla klausimas, ką nuspręsime ir kaip spręsime narystės klausimą Vilniaus viršūnių susitikime? Ir, kaip jau sakiau, kol kas dar per anksti tikėtis atsakymo.“
J. Stoltenbergas sakė, kad, pasibaigus karui Ukrainoje, „turime pasirūpinti, kad turėtume priemones, kurios atgrasytų nuo tolesnės Rusijos agresijos“.
„Iš dalies tai daroma teikiant karinę paramą Ukrainai, siekiant padėti jai atgrasyti ir apsiginti, – teigė jis. – Tačiau tai taip pat paskatins diskusijas dėl kitokių saugumo priemonių.“
J. Stoltenbergas sakė, kad tikisi, jog aukščiausiojo lygio susitikime NATO lyderiai bent jau susitars dėl daugiametės programos, kurios tikslas – padėti Ukrainos kariuomenei pereiti prie vakarietiškos technikos naudojimo.
Rusijos karas jau paskatino Ukrainą atsigręžti į NATO standartus atitinkančią ginkluotę, kol tarptautiniai rėmėjai Kyjivui tiekia vis pažangesnę ginkluotę.
