Praėjus 20 metų, kai griuvo Berlyno siena, beveik 17 tūkst. buvusių Rytų Vokietijos slaptosios policijos Stasi pareigūnų "tebetarnauja" savo valstybei, dirbdami valdžios institucijose ir mokyklose. Jie saugo net kanclerę Angelą Merkel.
Pranešimas, kad dabartinėje Vokietijoje buvę VDR saugumo darbuotojai dirba ministerijose, policijoje ir kitose svarbiose institucijose, sukrėtė gyventojus. Paaiškėjo, kad daugiausia jų įsitaisė Saksonijos ir Anhalto žemėje. Čia dirba 4400 buvusių Stasi narių. 1722 buvę funkcionieriai įsidarbino policijoje, dar 1 976 - Kultūros ministerijoje. Išskyrus juos, dar yra kelios dešimtys tūkstančių neoficialių Stasi agentų, kurie užima valdžios postus Rytų Vokietijoje.
"Tai tokie mastai, kokių niekas nė neįtarė esant", - susijaudinęs kalbėjo Stasi veiklos ekspertas Klausas Schroederis iš Vokietijos laisvojo universiteto. Šis už Stasi bylas Saksonijos ir Anhalto žemėje atsakingas pareigūnas paragino atlikti išsamesnį dabartinių valdžios pareigūnų biografijos faktų tyrimą.
"Tai politinės higienos klausimas", - jam pritarė ir Gerhardas Rudenas iš stalinizmo aukoms atstovaujančios asociacijos, kuri iš karto pasmerkė buvusių Stasi pareigūnų įdarbinimą, pavadindama tai "skandalu" ir "antausiu Stasi aukoms".
Praverčia Stasi kvalifikacija
Savo laiku Stasi dirbo nepaprastai efektyviai, jos darbuotojų kvalifikacija buvo labai aukšta. Būtent ta kvalifikacija ir nutarė pasinaudoti Federalinė kriminalinė valdyba. Joje įsidarbino apie šimtą buvusios saugumo organizacijos karininkų, trylika iš jų net vadovauja atitinkamiems padaliniams. Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas patvirtino, kad tarp Federalinės kriminalinės valdybos darbuotojų yra 48 VDR saugumo tarnybos funkcionieriai, aštuoni iš jų dirba Valstybės apsaugos skyriuje.
Šie buvę žvalgybos karininkai rūpinasi svarbių asmenų apsauga. Kalbama, kad vienas jų asmeniškai saugo Vokietijos kanclerę. Tai, kad dar du buvę saugumo darbuotojai šiuo metu saugo A.Merkel vasaros rezidenciją Ukermarko regione, nė neslepiama. Vienas jų Rytų Vokietijos saugumo tarnyboje yra išdirbęs net 10 metų. Paskutiniais jos egzistavimo metais šis karininkas dirbo Trečiajame skyriuje, kurio pagrindinė funkcija buvo klausytis pokalbių telefonu, kai VDR gyventojai skambindavo į Vakarus.
Tegul dirba durininkais
Išaiškėjus šiems faktams, vokiečių istorikas Rogeris Engelmannas, kuris padeda tyrinėti Stasi veiklą, tokią padėtį pavadino skandalu. "Tiesiog negaliu tuo patikėti. Maniau, kad jie jau seniai atleisti", - sakė jis kalbėdamas per televizijos kanalo ARD laidą "Monitor".
Jam pritaria ir Vokietijos policininkų profsąjungų sąjungos vadovas Reineris Wendtas. Jo nuomone, vyriausybė visiškai nuvylė gyventojus, nes Federalinė kriminalinė valdyba privalo rūpintis ne tik valstybės institucijų ir svarbių asmenų apsauga, bet ir kova su organizuotu nusikalstamumu. "Mums reikia tyrėjų, kurių praeitis niekam nekeltų abejonių nei valstybiniu, nei teisiniu požiūriu", - pabrėžė R.Wendtas. Buvęs žmogaus teisių gynėjas priminė, kad panaši padėtis susiklostė ir Vokietijos mokyklose, čia taip pat netrūksta buvusių saugumo darbuotojų. Jo nuomone, visiškai nepriimtina, kad buvę Stasi agentai mokytų vaikus istorijos ir politologijos.
Kiek kitaip mano Stefanas Hilsbergas, buvęs žmogaus teisių gynėjas Rytų Vokietijoje, kuris yra išrinktas į Bundestagą nuo socialdemokratų partijos. Jo nuomone, dėl to, kad buvę Stasi darbuotojai dirba valstybinėse įstaigose, problemų nekyla. Svarbiausia - kokius postus jie užima. S.Hilsbergas mano, kad buvę saugumo darbuotojai galėtų dirbti durininkais, tačiau jokiu būdu negali eiti atsakingų pareigų Federalinės kriminalinės policijos valdyboje.
Tuo metu Krikščionių demokratų sąjungos atstovas Wolfgangas Bosbachas gana palankiai nusiteikęs buvusių saugumo darbuotojų atžvilgiu. Jis tik primena, kad tie vokiečiai, kurie asmeniškai nukentėjo nuo VDR komunistinės saugumo struktūros, niekada nesupras, kodėl buvę Stasi darbuotojai skiriami į valstybinius postus.
