Pirma jų reikalauja, kad Briuselis „aiškiai pareikštų“, kad neketina kviesti D.Britaniją dalyvauti „viršeuropinės supervalstybės“ kūrimo procese. Realiai toks veiksmas reikštų, kad ES atsisako taikyti D.Britanijos atžvilgiu savo esminį principą „glaudų bendradarbiavimą sąjungoje“.
Antroji sąlyga – ES pareiškimas, kad euras nėra oficiali vieninga europinė valiuta. Toks ES pareiškimas būtų tolygus pripažinimui, kad šioje erdvėje finansams galioja multivaliutinis statusas. Matyt, tokiu būdu Londonas tikisi išsaugoti savo valiutą svarą sterlingų.
Trečiasis reikalavimas – pripažinti ES šalių narių nacionaliniams parlamentams veto teisę Briuselyje priimtoms Direktyvoms, kurios keičia dabartinius ES įstatymus. Toks reikalavimas visiškai prieštarauja Briuselio pozicijai, siekiant vis labiau riboti ES šalių narių nacionalinę kompetenciją.
Ketvirtasis reikalavimas formatuoja ES struktūrinį reorganizavimą, kurio dėka 9 ES šalys – narės, neįeinančios į eurozoną, būtų apsaugotos nuo likusių 19 valstybių dominavimo. Šis reikalavimas siejamas ir su Londono Sičiu – stambiausia Europos finansų ir fondų birža, kad jai būtų suteiktos ypatingos garantijos.
Dabartinė Didžiosios Britanijos vyriausybė (po 2015 m. gegužės mėn. rinkimų) įsipareigojo iki 2017 m. pabaigos surengti referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje. Kol kas šios šalies vyriausybės vadovas D.Kameronas pasisako už šalies pasilikimą ES, tačiau su sąlyga, kad šiame tarpvalstybiniame darinyje įvyks ženklios reformos.
