Rusijos Sibiro valdžios atstovai sunerimę: per pastarąsias savaites itin užderėjo pranešimų apie sniego žmones – juos tvirtina matę taigoje žvejai.
Vieną savaitę sulaukta net trijų tokių pranešimų. Ir visų – iš nuošalaus Kemerovo regiono. To paties, kuriame, nepriklausomų tyrinėtojų tvirtinimais, gyvena apie 30 tokių paslaptingų būtybių.
Kaip rašo anglų kalba leidžiamas interneto laikraštis „Siberian Times“, praėjusį mėnesį žvejai sniego žmones, arba ječius, kaip jie vadinami Sibire, pastebėjo netoli Myski kaimo. Dėl gana didelio atstumo iš pradžių juos palaikė lokiais, paskui – žmonėmis. Prie vandens jie buvo atėję numalšinti troškulio. Vienas žvejų, Vitalijus Veršininas, šūktelėjo, ar jiems nereikia pagalbos. Ir tik kai išgąsdintos būtybės leidosi bėgti, pastebėjo, jog jų visas kūnas padengtas kailiu, nors vaikšto ant dviejų kojų ir naudoja priekines galūnes skverbtis per miško tankmę.
Po kelių dienų panašus įvykis nutiko Kuzbase, Mras-Su upės pakrantėje. Savo vardo atskleisti nepanoręs žvejys tvirtina ten matęs „kažkokius aukštaūgius gyvūnus, atrodančius kaip žmonės“. Vyras apgailestavo, kad kaip tik buvo sudaužęs žiūronus ir negalėjo apžiūrėti jų atidžiau. Jis pasakoja su bičiuliais mojęs gyvūnams, bet šie niekaip nereagavo, o netrukus apsisuko ir nuskubėjo į girios tankmę dviem kojomis. „Prireikė laiko, kol supratome, kad jie nebuvo apsirengę tamsiais drabužiais, o apaugę tamsiu kailiu. Juk ėjo jie kaip žmonės“, – stebėjosi žvejas.
Jau šį mėnesį su ječiu susidūrė Šorcų nacionalinio parko prižiūrėtojas, kurio pavardė neskelbiama. Šį faktą žurnalistams patvirtino vietos valdžios atstovas Sergejus Adliakovas: „Būtybė nebuvo panaši į lokį ir greitai pasišalino nulaužusi kelias krūmų šakas.“
Pastarasis incidentas įvyko Taštagolsko rajone, netoli sienos su Chakasija.
Deja, nė vieno susitikimo su nežinomais gyviais niekas nenufotografavo ir nenufilmavo. Tačiau kitą mėnesį Myski kaimo apylinkėse organizuojama ekspedicija ječiams ieškoti. Kartu ketinama surengti ir tarptautinę konferenciją Maskvoje, kurios dalyviai vėliau turės galimybę apsilankyti Kemerovo regione. Vienas jos iniciatorių Igoris Burcevas – žinomiausias Rusijoje sniego žmonių ekspertas ir Tarptautinio hominologijos centro (hominologija – palyginti nauja mokslo sritis, tyrinėjanti hominidus, arba senąsias į žmones panašias būtybes, tebegyvenančias mūsų laikais) vadovas – sako, jog ekspedicijos metu bus tyrinėjamos naujos teritorijos, esančios šiauriau tų vietų, kur anksčiau tenykščiai gyventojai matydavo ječius.
Pernai vykusioje panašioje ekspedicijoje I. Burcevas tvirtina radęs ječio plauką, nors radinio DNR ekspertizės rezultatai vis dar neskelbiami. Mokslininkas mano, kad sniego žmonės – trūkstama grandis tarp neandertaliečio ir šiuolaikinio žmogaus. Ir tokių būtybių vien tik Kemerovo regione, anot jo, gyvena bent trys dešimtys.
„Turime patikimų įrodymų, kad mūsų regione gyvena ječiai, – tikina I. Burcevas. – Esame girdėję tai patvirtinančių įtikinamų detalių ir iš kitų ekspertų Rusijoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje. Sniego žmonių aprašymai panašūs visame pasaulyje.“
Praėjusį lapkritį medžiotojai tame pačiame Sibiro krašte tvirtino radę legendinio ječio gūžtą. Prie jos atvesti ekspertai išvydo medžių kamienus suverstus taip, kad šie suformuotų arką. Tarp jų buvęs kanadietis mokslininkas Džonas Bindernagelis, sniego žmogaus legendą tyrinėjantis nuo 1963-iųjų, paskui pasakojo su kolegomis padaręs vienintelę išvadą: šitaip suversti medžių negalėjo nei žmonės, nei kitas mokslui žinomas žinduolis. „Tačiau tokios medžių arkos buvo aptiktos ir Šiaurės Amerikoje, taigi teorija, jog taip sniego žmonės rengia savo gūžtas, gali būti tikroviška“, – daro prielaidą tyrinėtojas.
Pranešimų apie ječius yra užregistruota ne tik Rusijoje ar Šiaurės Amerikoje, bet ir Prancūzijoje, Himalajuose. Visais atvejais liudininkai šias būtybes apibūdina kaip tvirtai sudėtas, maždaug 215 centimetrų ūgio, panašias į lokius, bet vaikštančias ant dviejų kojų.
Parengė Sergejus STONKUS
