Sekmadienį Serbijoje vyksta visuotiniai rinkimai, juose, kaip manoma, įtemptai varžysis ultranacionalistai ir provakarietiškai nusiteikę reformatoriai.
Šalis dar neatsigavo po dešimtmetį trukusių sankcijų ir izoliacijos, kurias išgyveno valdant velioniui autokratiškajam prezidentui Slobodanui Miloševičiui. Jis buvo nuverstas 2000 metais ir mirė 2006-aisiais, tebevykstant jo teismui už karo nusikaltimus.
Vakarai tvirtina, kad Serbija turi apsispręsti, ar nori susigrąžinti savo vietą Europoje.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad rinkimų rezultatus nuspėti kol kas sunku. Tiek kraštutinė nacionalistinė Radikalų partija, tiek provakarietiškoji Demokratų partija surenka po maždaug 30 proc. balsų - per mažai, kad galėtų sudaryti vyriausybę vienos.
Ministro pirmininko Vojislavo Koštunicos vadovaujama Serbijos demokratų partija užima trečiąją vietą ir laikoma įtakinga jėga, formuojant vyriausybę vienodai galinčia paremti bet kurią iš savo varžovių.
Balso teisę rinkimuose turi apie 6,6 mln. serbų. Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. ryto (8 val. Lietuvos laiku), užsidarys 20 val. (21 val. Lietuvos laiku). Tikimasi, kad pirmieji rezultatai pasirodys dar iki vidurnakčio.
"Radikalai yra geriausia partija, aš tikiuosi, kad jie laimės", - tikino 35 metų Zarko Nikoličius, ankstų rytą atėjęs balsuoti viename iš Belgrado priemiesčių. Jis pasakojo privatizavus valstybinę įmonę netekęs darbo ir buvo įsitikinęs, kad radikalai viską pakeis į gera.
TARPTAUTINIAI KLAUSIMAI
Naujajai vyriausybei teks įgyvendinti skausmingas ekonomikos reformas ir išspręsti du tarptautiniu mastu svarbius klausimus: Kosovo provincijos ateitį ir besislapstančio karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus išdavimą.
Tikimasi, kad šiemet Jungtinės Tautos (JT) apsispręs dėl Kosovo likimo. Vakarai pasisako už tai, kad provincijos etninei albanų daugumai būtų suteikta nepriklausomybė, kurios ji reikalauja nuo pat 1999-ųjų, kai NATO bombardavimai išvijo serbų pajėgas, kaltintas malšinant sukilimą žudžius civilius.
Didžiosios partijos tvirtina nepritarsiančios Kosovo netekčiai, tačiau prezidento Boriso Tadičiaus vadovaujamai ir Vakarų palankiai vertinamai Demokratų partijai pavyko įtaigiausiai pasakyti serbams, jog atsiskyrimas gali būti neišvengiamas.
Pernai Briuselis įšaldė su Serbija derybas dėl glaudesnių santykių ir pareiškė atnaujinsiantis jas tik tada, kai prieš teismą stos genocidu kaltinamas R.Mladičius.
Kai kurie Vakarų pareigūnai kaltina kraštutinius nacionalistus iš Serbijos armijos ir policijos padedant R. Mladičiui slapstytis ir išvengti teismo Hagoje veikiančiame JT karo nusikaltimų tribunole.
Demokratų partija teigia, kad suimti R.Mladičių yra svarbiausias jos prioritetas. Radikalai, laikantys R.Mladičių didvyriu, jo veikiausiai neišduos.
"Mes nuoširdžiai tikimės, kad rinkėjai aktyviai dalyvaus rinkimuose ir savo šaliai parinks europietišką ateitį", - teigė Didžiosios Britanijos ambasadorius Stevenas Wordsworthas (Stivenas Vordsvortas).
Pasak Vokietijos ambasadoriaus Andreaso Zobelio (Andreaso Cobelio), šie rinkimai "yra nepaprastai svarbūs, kadangi jie nulems kryptį, kurlink Serbija norės vystytis".
