Kol kas tai tebėra Rusijos karas prieš Ukrainą. Tačiau Trečiasis pasaulinis karas dar niekada nebuvo taip arti. Rusijos pajėgoms griaunant Kyjivą ir kitus miestus, Vakarų galios manevravo itin atsargiai, kad išvengtų tiesioginio konflikto su prezidentu Vladimiru Putinu – žmogumi, kuris valdo didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą ir nebijo tuo girtis.
Ukrainos sąjungininkai iš Vakarų tiekia ginklus ir kitą medžiagą, bet atmetė idėją paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos. ES šalys teikia oro gynybos sistemas. Nė viena šalis nepasiūlė išsiųsti karių.
Ir vis dėlto aukšti Vakarų vyriausybių pareigūnai, diplomatai ir kariniai analitikai pripažįsta, jog dabar gresia didžiulis pavojus, kad JAV ir kitos NATO sąjungininkės gali būti įtrauktos į karą – praktiškai bet kurią akimirką ir dėl daugybės scenarijų.
„Jie paleido raketą į Lenkiją – tai nėra neįmanomas (scenarijus - aut. past.) ir tada labai greitai viskas eskaluojasi. Bet mes turime atsakyti. Negalime neatsakyti“, – sakė Vašingtone dirbantis analitikas, kurio darbą iš dalies finansuoja JAV vyriausybė.
„Arba pasipiktinimas nusikaltimais žmogiškumui yra toks stiprus, kad jaučiamės priversti imtis, mūsų manymu, ribotų ir protingų veiksmų“, – sakė analitikas, nenorėjęs atskleisti savo vardo dėl situacijos jautrumo.
„Skraidymo zonos įgyvendinimas reiškia rusų žudymą, – teigė analitikas. – Bet kas, ką padarysime tokio, kas nužudys rusus, prives mus prie Trečiojo pasaulinio karo.“
Zaporožės atominės elektrinės apšaudymas ir kilęs gaisras buvo dar vienas bauginantis nepaprastosios padėties scenarijaus pavyzdys, galintis įvilioti platesnę tarptautinę bendruomenę į Putino karą: skubiai užkirsti kelią pasaulinei katastrofai.
Tačiau apstu kitų kasdieniškesnių scenarijų. Rusijos lėktuvai ne vieną kartą pažeidė Švedijos oro erdvę. Estijos krovininis laivas nuskendo prie Odesos krantų, matyt, atsitrenkęs į miną. Bet koks toks incidentas gali lengvai eskaluotis į didesnį karą.
JAV prezidentas Joe Bidenas tvirtai pasisakė, kad amerikiečių pajėgos nedalyvaus mūšiuose. Kalbėdamas apie Sąjungos padėtį J. Bidenas karą apibūdino kaip Ukrainos kovą ir pareiškė, kad Vašingtonas padarys viską, ką gali, kad padėtų.
„Mes ir toliau padėsime Ukrainos žmonėms ginti savo šalį ir padėsime palengvinti jų kančias, – sakė jis. – Bet leiskite man pasakyti tiesiai šviesiai: mūsų pajėgos nedalyvauja ir nedalyvaus konflikte su Rusijos pajėgomis Ukrainoje. Mūsų pajėgos vyksta į Europą ne kariauti Ukrainoje, o ginti savo NATO sąjungininkus, jei Putinas nuspręstų toliau judėti į vakarus.“
Vienas Europos pareigūnas, susipažinęs su žvalgybos pranešimais JAV sąjungininkams, sakė, kad analitikai Vašingtone padarė siaubingą išvadą: „Rusija yra pasirengusi panaudoti termobranduolinę bombą Ukrainoje“.
Pareigūnas sakė, kad karas Ukrainoje yra daug pavojingesnis nei bet kas, ką Europa matė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, įskaitant 1990-ųjų Balkanų karus.
„Kad ir kaip tai buvo baisu, – sakė pareigūnas. – Tai dar blogiau, nes labai greitai gali kilti tikras Europos karas arba pasaulinis karas. Kasdien tai darosi vis blogiau ir blogiau.“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pakartojo Aljanso norą išvengti konfliktų ir nenorą įvesti neskraidymo zoną
„Vienintelis būdas įgyvendinti neskraidymo zoną yra pasiųsti NATO lėktuvus – naikintuvus – į Ukrainos oro erdvę, o paskui įvesti tą neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus, – sakė J. Stoltenbergas po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje. – Jei tai padarysime, galų gale gausime kažką, kas gali baigtis visaverčiu karu Europoje, apimančiu daug daugiau šalių ir sukeliančiu daug daugiau žmonių kančių.“
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, lankydamasis Kišiniove, Moldovos sostinėje, kurią užplūdo Ukrainos pabėgėliai, sakė pripažįstantis, kad visas pasaulis yra suinteresuotas tuo, kas vyksta Ukrainoje.
„Šiandien problema yra ne tik Donbasas, problema yra ne tik Ukraina – ant kortos pastatytas stabilumas Europoje ir visa tarptautinė tvarka“, – teigė jis.
Tačiau paklaustas, ar pritartų neskraidymo zonai, kurią įgyvendina NATO sąjungininkai, iš kurių 21 šalis yra ES narė, J. Borrellis atsakė, kad tai nėra jo ar ES sprendimas.
Karas – pavyzdys
Pareigūnai ir diplomatai, kurie yra Rusijos reikalų ekspertai, teigia, kad pastangos pavaizduoti konfliktą kaip Ukrainos karą praleidžia pagrindinį dalyką: Putinas užpuolė Ukrainą būtent todėl, kad ji pasirinko kelią į ES ir NATO. Kova su Ukraina, jų teigimu, yra kovos su Vakarais pavyzdys.
Kai kurie mano, kad konfliktas gali būti išspręstas tik tuo atveju, jei bus išspręsti Putino skundai dėl JAV ir NATO. Iki tol jis tęs karą, siekdamas užkariauti ar sunaikinti šalį, o taikos derybas su Ukrainos pareigūnais paversdamas mažai reikšmingomis.
Kitaip tariant, Vakarai bus dar labiau tiesiogiai įtraukti politiškai ir galbūt kariškai, nei iki šiol. Tikslus šio didesnio vaidmens pobūdis yra diskusijų objektas, tačiau daugelis mano, kad jis vienaip ar kitaip ateis, o kai kurie teigia, kad kuo greičiau tai įvyks, tuo greičiau baigsis karas. Žinoma, toks skaičiavimas daro prielaidą, kad Putinas pasirinks savisaugą, o ne branduolinį Armagedoną.
Tačiau visi ženklai rodo, kad padėtis Ukrainoje artimiausiomis dienomis dar labiau blogės, perspėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Kai Putinas suvoks, kad Ukrainos gyventojų pyktis reiškia, jog jis politiškai pralaimės, kad ir koks karinis rezultatas būtų, yra padidėjusi rizika, kad jis tiesiog sieks sunaikinti Ukrainą, sulygindamas jos miestus ir miestelius, kaip Rusijos pajėgos sunaikino Čečėnijos sostinę Grozną.
Siekia nuversti Ukrainos vyriausybę
Ir niokojančių griežtų sankcijų, kuriomis baudžiama Rusijos ekonomika, banga beveik neabejotinai išliks, todėl Putinas turės mažai paskatų atsitraukti nuo savo tikslo užkariauti Ukrainą ir nuversti jos vyriausybę. Putinas pasirinko karą žinodamas, kad tai turės rimtų ekonominių pasekmių – tokį skaičiavimą jis atliko anksčiau dėl Krymo invazijos ir aneksijos, dėl ko buvo taikomos sankcijos ir didelės absorbcijos išlaidos.
Vienas aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad ukrainiečiai sumokės siaubingą kainą, nes Vakarai tvirtins, kad jie nedalyvauja kovoje, ir atidėlios savo tiesioginį dalyvavimą. „Jie bandys dar kurį laiką apsimetinėti, ir dėl to daug daugiau ukrainiečių turės mirti“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad Vakarams reikia pripažinti, jog tai yra pagrindinis Putino taikinys.
„Net jei jie [įvestų] prakeiktą neskraidymo zoną, tai nepakeistų dinamikos, – teigė jis. – Tai vis dar laikoma kažkieno kito karu.“
Antras ES pareigūnas teigė, kad ES šalys narės pasirūpino, jog ginklai ir kita pagalba, kurią jos tiekia Ukrainai, atitiktų Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį dėl šalies teisės į savigyną, ir kad Maskva ar kas nors kitas negalėtų to vertinti kaip ES valstybių tiesioginio įsitraukimo į karą su Rusija.
„Sąjunga nekariauja su Rusija, – sakė antrasis pareigūnas. – Mes laikomės JT Chartijos. Tačiau turime padėti Ukrainai, nes Ukraina yra puolama ir turi teisę į savigyną.“
Vašingtone dirbanti nepriklausoma saugumo analitikė Molly McKew, rašanti naujienlaiškį „Great Power“, teigė, kad neigdamos savo svarbą kare Vakarų valstybės nepasinaudojo galimybe suvienyti tris slavų tautas, apie kurias dažnai kalba Putinas – Ukrainą, Rusiją ir Baltarusiją – bet prieš Rusijos autokratą, remiant demokratiją.
„Mes tarsi nesuvokiame, jog jau esame šio karo dalyviai – ne todėl, kad įsitraukėme patys, ne todėl, kad ieškojome šio karo, nei dėl kokių nors NATO priimtų sprendimų ar kokių nors atskirų dvišalių Ukrainos partnerių, bet todėl, kad Vladimiras Putinas kariauja prieš mus, – sakė M. McKew. – Ir jei mes pasirodysime kare, jis baigsis greičiau ir žus mažiau žmonių, ir tai tikrai yra sprendimas, kurį dabar turime priimti.“
Ji sakė, kad yra tikimybė, jog Putinas nuspręs išplėsti konfliktą, net kai Vakarų šalys ir toliau bandys vaikščioti teisiniu lynu. „Manau, kad šiuo metu vyksta itin atsargi teisinė mikroanalizė – ar naikintuvo per daug? Ar NATO dalyvauja kare? Ar dronų per daug? Ar NATO ginkluoja Ukrainą kare?, – kėlė klausimus M. McKew. – Žinote ką? Vladimirui Putinui nerūpi jūsų 40 puslapių teisinė mikroanalizė, kurią ką tik nusiuntėte Nacionalinio saugumo tarybai.“
Putino „Gaddafi mąstysena“
Vis dažnesnis kalbėjimas apie būtinybę nužudyti ar nuversti Putiną, karą Ukrainoje taip pat gali paversti pasauliniu karu, sako ekspertai, Rusijos lyderiui padarius išvadą, kad jis užsiima ne tik režimo išsaugojimu, bet tiesiogine to žodžio prasme – savisauga.
Daugelis Vakarų pareigūnų ir diplomatų šiomis dienomis nesišnabžda, kai išreiškia viltis, kad jį nužudys Rusijos oligarchas ar kitas Putinui artimas žmogus. JAV senatorius Lindsey Grahamas viešai pasiūlė nužudyti Putiną, sakydamas: „Ar Rusijoje yra Brutas? Ar Rusijos kariuomenėje yra sėkmingesnis pulkininkas Štaufenbergas?“. Grahamas visų pirma turėjo omenyje Romos politiką, kuris buvo tarp Julijaus Cezario žudikų, o antruoju atveju – vokiečių armijos karininką, kuriam nepavyko nužudyti Adolfo Hitlerio.
Žinoma, kad Putinas slepia gilų pyktį dėl Libijos lyderio Muamaro Gaddafi mirties, kuris buvo paimtas į nelaisvę, pažemintas, sumuštas ir nužudytas maldaujant savo pagrobėjų pasigailėjimo. Scenos buvo filmuojamos mobiliuoju telefonu.
Vašingtone gyvenantis analitikas teigė, kad Rusijos prezidentas padarys viską, kad išvengtų M. Gaddafi likimo, ir pasiūlymai Putiną teisti kaip karo nusikaltėlį gali jį supykdyti.
„Dar baisiau nei kiti scenarijai, įtraukiantys NATO į konfliktą, yra kalbos apie jo teisimą Tarptautiniame baudžiamajame teisme, – sakė analitikas. – Tai savotiška Gaddafio teritorija. Turite būti labai atsargūs dėl diktatoriaus, vis dar laikančio pirštą virš branduolinio mygtuko, pastūmėjimo link Gaddafio mąstymo.“
Apskritai, analitikas teigė, kad Vakarų pareigūnai, įskaitant J. Bideną, nepripažįsta didelio pasaulinio karo pavojaus. „Visi daro tai, ką darė visą laiką, išskyrus tai, kad kažkas iš esmės pasikeitė“, – sakė analitikas.
