Europos Sąjungos vadovams išreiškus vieningą paramą Gruzijai ir pasmerkus Rusijos veiksmus Kaukaze, Maskva kol kas išvadų nepadarė ir toliau žeria kaltinimus Vakarams bei teigia nebijanti grasinimų izoliavimu.
Pirmadienio vakarą neeiliniame Europos Viršūnių Tarybos susitikime buvo nuspręsta nukelti Europos Sąjungos derybas dėl naujos bendradarbiavimo su Rusija sutarties (derybos bus atnaujintos, kai Rusija įvykdys įsipareigojimą sugrąžinti savo kariuomenę į pozicijas, kuriose buvo prieš prasidedant kariniam konfliktui su Gruzija), buvo pasmerkta Rusijos agresija Gruzijoje ir Maskvos sprendimas pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Taip pat priimtas sprendimas į Gruziją siųsti stebėtojų misiją, stiprinti savo santykius su rytinėmis Europos kaimynėmis ir sutarta ieškoti kelių, kaip diversifikuoti energetinius šaltinius.
Putinas: „Rusija duos atsaką dėl įtartinų JAV karinių laivų“
(„News Bridgepix“ nuotr.)
NATO plukdant humanitarinę pagalbą Gruzijai, Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pareiškė reaguosiantis į naujus NATO laivus Juodojoje jūroje – esą šiuo metu jis svarsto galimybes.
Vakar V. Putinas, lankydamasis Uzbekistane, patikino, kad Rusija reaguos į NATO laivų pagausėjimą, tačiau teigė, kad reakcija bus „rami, be jokios isterijos. Tačiau žinoma, kad atsakymas bus“.
Rusija jau ne kartą apkaltino JAV siunčiant ne tik humanitarinę pagalbą, bet ir prisidengiant tuo tiekiant ginklus Gruzijai.
Rusijos premjeras taip pat buvo nepatenkintas dėl to, kokiu būdu yra pristatoma humanitarinė pagalba Gruzijai. „Mes nesuprantame, ką amerikiečių laivai veikia prie Gruzijos krantų. Tačiau tokią manierą pasirinko mūsų Amerikos kolegos“, - kalbėjo V. Putinas.
„Antras klausimas yra, kodėl humanitarinė pagalba yra pristatoma kariniais jūrų laivais, ginkluotais naujausiomis raketinėmis sistemomis“, - piktinosi V. Putinas.
V. Putinas taip pat kritikavo ir tai, kam iš principo yra tiekiama pagalba. Anot jo, konflikto auka yra Pietų Osetija, todėl šis regionas turi sulaukti daugiau paramos. Dabar, V. Putino žodžiais tariant, pagalba yra tiekiama „agresoriui“.
Rusijos premjeras nepamiršo ir dar kartą pabrėžti, kad ginkluotų Rusijos karių Gruzijoje nėra – ten neva yra tik 500 rusų „taikdarių“, kurių užduotis – užtikrinti saugumą.
Medvedevas: „Saakašvilis – politinis lavonas“
(„News Bridgepix“ nuotr.)
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Gruzijos vadovą Michailą Saakašvilį pavadino „politiniu lavonu“ ir pareiškė, kad Maskva jo nepripažįsta kaip prezidento.
„Prezidentas Saakašvilis nebeegzistuoja mūsų akyse. Jis yra politinis lavonas“, - D. Medvedevas kalbėjo Italijos televizijos kanalui.
Rusijos vadovas taip pat apkaltino JAV padėjus išprovokuoti krizę. „Deja, tam tikru metu jie davė Saakašviliui visišką veiksmų, įskaitant ir karinių, laisvę”, - sakė D. Medvedevas.
Kalbėdamas apie tarptautinės bendruomenės perspėjimus, kad Rusija gali būti izoliuota, D. Medvedevas sakė tokio pavojaus nejaučiantis ir nebijo, kad Rusija gali būti išmesta iš G8 ar santykių su NATO nutraukimo.Tokiu žingsniu neva daugiau prarastų NATO, o ne Rusija.
Rogozinas: „Baltijos šalys ir Lenkija pralaimi“
(NATO nuotr.)
JAV susilaukė kaltinimų ir iš Rusijos įgaliotojo asmens NATO Dmitrijaus Rogozino. Pasak jo, amerikiečiai „verčia“ Baltijos šalis reikalauti griežtesnių sankcijų Rusijai.
„Yra aišku, kas yra pralaiminti pusė: Lenkijos prezidento bei jo bendraminčių ir Baltijos valstybių politika“, - pareiškė D. Rogozinas. Rusijos atstovas teigė, kad šios šalys elgiasi kaip Vašingtono politikos advokatai ir kenkia bendradarbiavimui.
Nereikia stebėtis dėl tokių Rusijos atstovų pareiškimų – Baltijos šalys ir Lenkija vakar buvo įvardytos kaip aršiausios Rusijos kritikės Europoje.
