NATO priklausanti Norvegija povandeninius laivus nori pirkti bendru užsakymu su Vokietija, Norvegijos gynybos ministrė Ine Eriksen Soreide (Inė Eriksen Sioreidė) sakė žurnalistams Osle, nenurodydama sutarties, numatomos pasirašyti 2019 metais, sumos.
„Bendradarbiavimas ir bendras pirkimas su Vokietija yra geriausia, ką galima pasirinkti“, – sakė ji.
Keturi povandeniniai laivai, sukurti pagal dabar Vokietijos ir Italijos naudojamą 212-ąjį modelį, pakeis šešis Vokietijos gamybos „Ula class“ laivus, pradėtus eksploatuoti 1989 ir 1992 metais.
Norvegijos flotilė turėtų jų sulaukti kito dešimtmečio antroje pusėje.
Apie Norvegijos karinio laivyno modernizavimą pranešta šalyje kylant nerimui dėl, jos žodžiais, „vis labiau neprognozuojamo“ Rusijos elgesio nuo Ukrainos krizės pradžios.
Pastaraisiais metais Rusija vis dažniau rengia karines pratybas ir karinių laivų bei lėktuvų manevrus šalia Norvegijos.
Norvegija, kuri nėra ES narė, su Rusija turi 200 kilometrų sienos atkarpą Arktyje.
Trečiadienį ši Skandinavijos valstybė iškvietė Rusijos ambasadorių, kuriam pareiškė oficialų protestą dėl Maskvos sprendimo neišduoti vizų dviem žinomiems įstatymų leidėjams. Šį Maskvos sprendimą Oslas sukritikavo kaip „nepateisinamą“.
Tuo metu Rusija sako, kad vizos nebuvo išduotos, reaguojant į tai, kad Norvegija prisideda prie ES Rusijai įvestų ekonominių sankcijų dėl krizės Ukrainoje.
Šiuo metu Oslas pradeda vykdyti „istorinę“ gynybinių pajėgumų stiprinimo programą, siekdamas atgrasyti priešininkus nuo bet kokių bandymų destabilizuoti padėtį šalyje.
Vyriausybė birželio mėnesį pranešė, per 20 metų papildomai iš biudžeto skirsianti 165 mlrd. kronų (17,5 mlrd. eurų) savo ginkluotosioms pajėgoms.
Vykdant šią programą, Norvegijos ginkluotosios pajėgos ketina pakeisti jau atgyvenusius „F-16“ naikintuvus naujais ultramoderniais „F-35“ naikintuvais, įsigyti penkis patruliavimui virš jūros skirtus orlaivius bei atnaujinti savo povandeninių laivų flotilę.
Savo povandeninius laivus Norvegijai siūlė ir prancūzų kompanija DCNS.
