Rusijos ambasadorius Aleksandras Vešniakovas tokį pareiškimą paskelbė reaguodamas į Latvijos saugumo tarnybų išvadą, kad Rusijos užsienio politikos slaptasis tikslas yra diskredituoti Latviją kaltinant ją siekiais atgaivinti fašizmą ir perrašyti istoriją.
Be to, Rusija siekia pateikti Latviją kaip nesėkmingą valstybę, taip pat tęsia kaltinimus diskriminuojant rusakalbių mažumą, kovo pabaigoje paskelbtoje metinėje ataskaitoje teigė Latvijos Konstitucijos apsaugos biuras (KAB).
Rusijos ambasadorius A. Vešniakovas savo pareiškime teigia, kad jo šalis neturi jokių slaptų tikslų Latvijos atžvilgiu, kadangi nesama jokių problemų ar rūpestį keliančių dalykų, apie kuriuos Latvija nežinotų ar dėl jų nebūtų diskutuojama.
Be to, Maskvos politika siekti suartėjimo su Europos Sąjunga ir bendradarbiauti su NATO apima ir pagarbų požiūrį į Latviją, kurios žodis Briuselyje laikomas svariu.
Rusijos ambasadorius taip pat teigia, kad Latvijos tarptautinei reputacijai žalą daro ji pati dėl nepiliečių ir kalbos reikalų, taip pat dėl renginių latvių SS legionui pagerbti.
Kaip sėkmingus šalių bendradarbiavimo pavyzdžius A. Vešniakovas mini intensyvius ekonominius ryšius ir bendros istorikų komisijos veiklą.
Savo ataskaitoje KAB teigia, kad oficialūs Rusijos asmenys nuolat reiškia siekius konsoliduoti užsienio šalyse gyvenančią rusų tautinę mažumą, stiprinti ryšius su tomis bendruomenėmis, įgyti informacinę įtaką ir dirbti su jaunais žmonėmis.
Tačiau Rusijos užsienio politikos tikrieji tikslai nėra tiesiogiai susiję su jos tėvynainių gyvenimo užsienyje sąlygomis. Rusijos slaptasis tikslas šioje srityje yra didžiausias pavojus Latvijos saugumui, teigia KAB.
Rusija užsienyje gyvenančius tėvynainius siekia panaudoti savo užsienio politikos tikslams pasiekti, o tam tarnauja specialiai įkurtos ir gerai finansuojamos institucijos. Rusija atvirai yra išsikėlusi tikslą sustiprinti rusų kalbos pozicijas ir pasiekti, kad rusų kalba taptų oficialia Europos Sąjungos kalba, teigiama KAB ataskaitoje.
