„Polackenschwein“, „Scheisstuerke“, „Russenhure“ (lenkiška kiaule, š... turke, rusų k...) – tai gana dažnai skambantys epitetai, kuriuos iš savo globotinių girdi užsieniečiai, dirbantys Vokietijoje rūpybos sistemoje. Ir taip yra tiek privačiuose namuose, tiek senelių globos namuose, teigia „Deutsche Welle“. Trečdalis slaugos personalo Vokietijos senelių namuose – užsieniečiai. Jų kilmė ir yra pretekstas, dėl ko slaugomi senjorai atvirai užsipuola slaugytojus.
Savaitraštis „Spiegel“ aprašo atvejį su 86 metų pensininku Valteriu G., kuriam diagnozuota silpnaprotystė. Beveik prieš 60 metų jis kaip perkeltasis asmuo turėjo palikti Šlionską. Dabartiniu metu senolis gyvena globos namuose netoli Miuncheno. Kai pas jį atėjo globėja, kalbanti su rytietišku akcentu, senolis pradėjo rėkti: „Tu, rusų kekše, tave į dujų kamerą!”.
Trečdalis globėjų – užsieniečiai
Tokios scenos Vokietijos senelių globos įstaigose – ne retenybė. Dauguma šių įstaigų globotinių netgi nėra nepataisomi naciai, kurie tebeturi jaunystėje įskiepytą išankstinį nusistatymą prieš kitų tautybių žmones. Neretai ir jie patys yra aukos, tvirtina Michaelis Matzbergeris, kuris rašė diplominį darbą apie traumas, atgyjančias žmonėse, kai jie sulaukia senatvės. Taip yra dėl silpnumo ir bejėgiškumo, kurį sergantys ir nusenę žmonės jaučia gyvendami senelių namuose.
„Senyvas amžius ir ligos gali atgaivinti senas traumas ir netgi geri, malonūs žmonės gali pasidaryti agresyvūs“, – tvirtina M. Matzbergeris. Dar neseniai jis pats dirbo sanitaru ir matė, kad bendradarbiai ir bendradarbės iš užsienio šalių labai dažnai tapdavo savo globotinių žodinių užsipuolimų aukomis – kaip ta rusė, kuri patyrė šoką, kada senas vokietis žadėjo ją pasiųsti į dujų kamerą.
Trečdalis Vokietijos globos įstaigų personalo yra užsieniečiai – skelbia Bremeno universiteto Užimtumo tyrimo ir ekonomikos institutas, kuris tyrė rasizmo apraiškas senjorų globos namuose. Kalbantis su globėjais užsieniečiais jie patvirtina, kad diskriminacija yra jų darbo kasdienybė. „Reikia išmokti užsikimšti ausis, kitaip čia dirbti neįmanoma“, - teigia Safiyue Erguen, kuri dirba globėja įstaigoje, prižiūrinčioje turkų imigrantus.
Kvietė policiją, nes atėjo musulmonė
Ji sako, kad vieną kartą senjorė vokietė paskambino į policiją, kada tarnybos darbuotoja su tradicine musulmoniška skarele ant galvos pristatė jai į namus šiltą maistą. Kiti globotiniai niurzgėjo, kad juodaodė globėja, „nigerė“, kaip ją vadino, savo juodomis rankomis išteps namuose esančius daiktus. Jie buvo įsitikinę, kad brazilė nemokės elgtis su dulkių siurbliu.
Kai kurios firmos, siūlančios globos paslaugas, stengiasi nepriimti į darbą su akcentu kalbančių arba tamsią odos spalvą turinčių asmenų, žinodamos, kad senjorai iš jų tyčiosis ir ieškos priekabių. Iki šiol Vokietijoje nebuvo atvirai kalbama apie ksenofobiją senelių namuose. Viena vertus, niekas nenori niekinti ar aštriai kritikuoti ligotų, iškaršusių senjorų jų gyvenimo saulėlydyje.
Antra vertus, Vokietijos globos ir rūpybos sistema jau nebegali apsieiti be darbuotojų samdymo iš užsienio, kadangi vis opesnė darosi problema - globėjų iš Vokietijos trūkumas ir didėjantis globotinių skaičius. Kaip teigia statistika, į 100 laisvų darbo vietų pretenduoja 37 darbo šioje sferoje ieškantys žmonės. Ir niekas nesiryžta rengti potencialių darbuotojų iš užsienio taip, kad jie būtų nusiteikę ne tik sunkiai dirbti, bet ir tam, kad kažkas juos gali pažeminti. Kaip rašo „Spiegel“, nei Sveikatos apsaugos, nei Šeimos reikalų ministerijos neturi jokio veiksmų plano, kaip išspręsti šią problemą. Tuo tarpu ekspertai yra įsitikinę, kad ksenofobijos problema senelių namuose pati savaime neišsispręs ir tada, kai išmirs Antrojo pasaulinio karo laikų karta. Psichologas Andreas Zickas iš Bielefeldo universiteto Konfliktų ir smurto apraiškų tyrimų instituto tyrė Vokietijos visuomenės išankstinį nusistatymą.
„Lyginant su kitomis grupėmis pensininkai yra žymiai priešiškiau nusistatę prieš svetimšalius“, - teigia mokslininkas. Vyresnių kaip 66 metai asmenų grupėje antisemitizmas, antiislamizmas ir ksenofobija yra paplitę kaip nė vienoje kitoje amžiaus grupėje.
Ekspertas: Auklėkime vyresniuosius, parenkime globėjus
Clausas Fussekas, autorius, kuris savo straipsniuose kritikuoja Vokietijos globos ir rūpybos sistemą, vis dėlto, perspėja nuo to, kad senjorus dar reikia ir auklėti. „Kuo žmogus senesnis, tuo mažesnis pasaulis, kuriame jis gyvena. Globotiniui iš Bavarijos globėja iš Saksonijos jau yra kažkas egzotiško ir svetimo“, - tvirtina jis.
Jis taip pat priduria, kad ir globėjams kai kada trūksta kultūrinės kompetencijos, kaip vienai turkei, dirbančiai vienuose Bavarijos globos namuose. Ji pašildė tradicines baltąsias Bavarijos dešreles mikrobangų krosnelėje užuot atsargiai palaikiusi karštame vandenyje. Senelių namai net virė iš pykčio, kadangi visos dešrelės susproginėjo.
