Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį atvyko į NATO viršūnių susitikimą, kurį temdo ginčai dėl Aljanso plėtros ir JAV priešraketinės gynybos planų.
Kaip sakė šaltinis Kremliuje, „sprendimas dėl dalyvavimo šiame susitikime buvo priimtas nelengvai, bet Vladimiras Putinas rėmėsi būtinybe pateikti jame mūsų sampratą apie padėtį pasaulyje“.
Kritikavo Vakarus
Rusijos vadovas kalbėdamas Rusijos ir NATO viršūnių susitikime, priminė, kad Rusija daug nuveikė siekdama didinti skaidrumą, bet nesulaukė Vakarų atsakomųjų žingsnių.
„Rusijos prezidentas sakė, kad būtina stiprinti savitarpio pasitikėjimą ir priminė Berlyno sieną, kad Rusija išvedė kariuomenę iš Vokietijos, uždarė bazes Kuboje, Vietname, išmontavo kelias radiolokacijos stotis“, - sakė agentūrai „Interfax“ šaltinis Rusijos delegacijoje, apibūdindamas Rusijos lyderio kalbą.
„Rusija visa tai darė, būdama prie naujos saugumo sistemos slenksčio. Rusija tikėjosi atsako tuo pačiu, bet jo nebuvo“, - pareiškė šaltinis.
Jis pažymėjo, kad „kai kuriems partneriams paėmė viršų nugalėtojų logika, kai kas šį Rusijos konstruktyvizmą susiejo su jos silpnumu, kai kas ėmė eiti totalinio Rusijos demonizavimo keliu ir negali iš jo pasukti, kai kas ėmė kalbėti apie imperines ambicijas, turėdami omenyje Rusijos teisę naudoti rinkos kainas energetikos ištekliams“.
„Deja, bendrų Europos namų modelis kol kas tebėra popieriuje“, - sakė šaltinis. Jis pažymėjo, jog savo kalboje susitikime V.Putinas „pakartojo, kad nepriima vienpolio pasaulio kūrimo ideologijos“.
Jis pareiškė, kad Rusijos, kaip stabilios žaidėjos, vaidmuo tarptautiniais ir regioniniais klausimais „atitinka ne tik Rusijos, bet ir NATO interesus“.
Abejojo demokratiniu NATO vaidmeniu
Rusijos prezidentas taip pat kliedesiais pavadino tvirtinimus, kad NATO plėtra automatiškai reiškia ir demokratijos plėtrą Europoje.
„Manau, tezė apie NATO demokratinį vaidmenį stipriai perdėta“, - sakė V.Putinas penktadienį spaudos konferencijoje Bukarešte.
Rusijos prezidentas pabrėžė, „kad narystė NATO, deja, nereiškia vienos ar kitos šalies automatinio demokratizavimo, tai ne automatinis demokratizatorius“.
„Štai Ukraina. Jei vakar ją būtų priėmę į NATO - būtų tapusi demokratija? O šiandien kas ji, ne demokratija? Kokia nesąmonė!“, - pareiškė V.Putinas.
Jis taip pat priminė padėtį Baltijos šalyse, jau įstojusiose į NATO. „Latvijoje šimtai tūkstančių ne piliečių. Tokią padėtį, ir mes tai žinome, smerkia tarptautinės žmogaus teisių organizacijos. Tai - akivaizdi nedemokratinė visuomenės būsena. Bet įstojus į NATO niekas šiems šimtams tūkstančių žmonių nepasikeitė“, - pabrėžė prezidentas.
Ta proga jis pažymėjo, kad jam tezė apie NATO demokratinį vaidmenį - „labai keista tezė“. „Įsiklausykit, kaip tai skamba. Jei viena ar kita šalis yra NATO narė, ji pretenduoja į tai, kad būtų laikoma demokratine, o jei ne - vadinasi, nedemokratinė“, - pažymėjo V.Putinas.
Šaltasis karas – neįmanomas
„Aš manau, kad tai neįmanoma“, - pareiškė V.Putinas , atsakydamas į klausimą, ar gali pasikartoti šaltojo karo laikotarpis.
„Tuo niekas nesuinteresuotas: pasauliniai žaidėjai, aš manau, - nei Europa, jei JAV, nei Rusija - niekas nesuinteresuotas sugrįžti į praeitį, nėra tokios būtinybės, nėra jokių ideologinių susiskaldymų ir padalijimų Europoje šiandien“, - pareiškė V.Putinas.
Drauge Rusijos prezidentas mano, kad yra pavienių jėgų, kurios „norėtų kiek sudrumsti vandenį ir drumstame vandenyje sugauti kokią nors žuvį“.
Pasiekta pažanga
Maskva patenkinta įvykusio Rusijos ir NATO tarybos posėdžio rezultatais, po posėdžio sakė V. Putinas.
„Mums pavyko gerokai pasistūmėti į priekį plėtojant politinį dialogą ir praktinį bendradarbiavimą“, - sakė jis spaudos konferencijoje penktadienį Bukarešte.
Kaip vieną sėkmingo Rusijos ir Aljanso bendradarbiavimo pavyzdžių V.Putinas nurodė sąveiką dėl Afganistano.
„Buvo supaprastinta nekarinio pobūdžio krovinių tranzito tvarka per Rusijos teritoriją Tarptautinių saugumo paramos pajėgų reikmėms“, - pranešė jis.
