Psichiatrai, įdėmiai išanalizavę dėl teroro aktų Osle ir Utojos saloje įvykdymo prisipažinusio Anderso Behringo Breiviko istoriją, nustatė jo psichologinį portretą: šaltakraujiškai sušaudęs dešimtis žmonių, skerdikas neabejotinai turi kraštutinės formos narcicizmo sindromą ir prijaučia sadizmui.
Jau kelias savaites A. B. Breiviko manifestą analizuojantis 70 metų psichiatras Svennas Torgersenas sako, kad A. B. Breivikas, aplinkybėms susiklosčius, galėjo tapti kad ir kairiuoju ekstremistu arba religiniu fanatiku, dešiniųjų radikalų idėjos tapo tik pretekstu įvykdyti nusikaltimus, – rašo spiegel.de.
Psichiatras ir jo kolegos rengia oficialų pranešimą – jame bus išdėstyta diagnozė, kuria remiantis bus nuspręsta, ar įtariamasis žudikas gali būti laikomas nepakaltinamu.
Psichologas įsitikinęs, kad A. B. Breivikas yra ne tik kraštutinės formos narcizas, bet ir sadistas.
A. B. Breiviko asmenybės narcicizmo apraiškų labai daug: jo nuotraukos su įvairiais kostiumais, pasisakymai manifeste, kuriame jis rašė ne apie tai, kas jis yra, kuo norėtų tapti.
A. B.Breivikas laikė save kankiniu, kenčiančiu už savo šalį, manė esąs pernelyg genialus šiam pasauliui. Tai – tipiškos narcicizmo apraiškos.
„Jis buvo įsimylėjęs save ir savo nusikaltimą, mėgavosi savo triumfu po nusikaltimų, šypsojosi netgi vežamas į teismą“, – sako kitas psichiatras, aprašęs A. B. Breiviko sulaikymą.
Tačiau vien narcicizmas negalėjo paskatinti įvykdyti tokių žiaurių nusikaltimų.
„A. B. Breivikui neabejotinai būdingas sadizmas, nes savo manifeste jis kruopščiai aprašė būsimus nusikaltimus – mintis apie aukų kančias jam kėlė pasitenkinimą“, – teigia S.Torgersenas.
Psichiatras atkreipia dėmesį į tai, kad A. B.Breivikas, kaip ir daugelis serijinių žudikų, buvo vienišas.
