Raginimai boikotuoti Europos futbolo čempionatą Ukrainoje atsirado po to, kai su buvusia premjere Julija Tymošenko buvo žiauriai elgiamasi, buvo paviešintos nuotraukos, kur matosi jos kūno sužalojimai.
Vokietijos vystymosi ministerijos valstybės sekretorė Gudrun Kopp pasiūlė imtis „sportinio boikoto“, jeigu nebus teigiamų pokyčių opozicinio politiko atžvilgiu.
„Ukraina nepateisino didelių Vakarų vilčių. Po prezidento Viktoro Janukovyčiaus rinkimų matomi tik žingsniai atgal“, - pasakė Markusas Leningas, Vokietijos vyriausybės atstovas, ginantis žmonių teises. - Deja, J. Tymošenko kalinimas nėra vienintelis atvejis. Daugelis politikų kalinami neteisėtai. Šalyje nėra nepriklausomos teismų sistemos. Dabar jau eina kalba apie Vakarų spaudimą Ukrainai“.
O štai Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pasisako prieš Ukrainos boikotą dėl jos elgesio su buvusia premjere Julija Tymošenko.
„Boikoto raginimai dėl esamos situacijos Ukrainoje yra visiškai nederami“, - pareiškė jis per šalies televiziją. Prezidentas sakė „su didžiausiu nerimu“ sekąs atitinkamus grasinimus prieš Europos futbolo čempionatą.
Lenkija kartu su Ukraina yra birželį prasidėsiančio čempionato šeimininkės. „Yra rizika, kad dėl boikoto sugadinta futbolo šventė Ukrainoje ir mums reikštų nuostolius bei bereikalingą jėgų ir pinigų panaudojimą“, - kalbėjo B. Komorowskis. Europos čempionatas esą turėtų tapti šansu Ukrainai parodyti, kad ji siekia suartėjimo su Vakarais. „Dabar viskam tam iškilusi grėsmė“, - pabrėžė prezidentas.
Anot B. Komorowskio, nevykęs yra lyginimas su ligšioliniais sportinių įvykių boikotais, pavyzdžiui, 1980 metų olimpiada Maskvoje ir Pekine 2008-aisiais. Abu šie atvejai buvo susiję su tokiais kruvinais neramumais, kaip karas Afganistane ir laisvės judėjimo Tibete numalšinimas. „Situacija Ukrainoje yra visiškai kitokia“, - pabrėžė Lenkijos vadovas.
Tačiau ne visi Lenkijos lyderiai mano, kad boikotas pakenktų ir reikėtų jo atsisakyti. Štai Jaroslawo Kaczynsio partija PiS pasisako už boikotą ir mano, kad reikia ir toliau spausti Ukrainos valdžios institucijas.
Pasak J. Kaczynskio, Ukraina turi sutikti su ryžtingais Lenkijos ir Europos politikų reikalavimais J. Tymošenko atžvilgiu.
Kaip žinia, Ukrainą kritikuoja tiek Olandija, tiek Šveicarija, tiek Kroatija, tiek Estija ir daugelis kitų Europos šalių. Lietuva kol kas neišdėstė aiškios pozicijos, ar Ukrainos izoliavimas yra geriausias sprendimas.
Tuo tarpu, Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė nesuprantanti, ko šitaip kalbantys Vakarų politikai iš tikrųjų nori, ir apgailestavo, kad jie griebiasi Šaltojo karo laikų metodų.
[papildyta 15:07] Vokietija pareiškė, kad yra pasirengusi atidėti prekybos sutarties su Ukraina pasirašymą ir taip didina spaudimą dėl elgesio su įkalinta opozicijos lydere Julija Tymošenko, informuoja BBC.
Buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė J. Tymošenko pernai buvo nuteista už įgaliojimų viršijimą ir įkalinta. Vakarai jos bylą smerkia kaip politiškai motyvuotą.
Ukrainos opozicijos lyderė kenčia stiprius nugaros skausmus, bet atsisako šalies gydytojų pagalbos. Ji prašė būti gydoma Vokietijoje. Berlynas keletą kartų prašė Ukrainos leisti J. Tymošenko gydytis Vokietijoje. Be to, opozicijos lyderė teigia, kad kalėjimo darbuotojai prieš ją naudojo smurtą. Ukrainos valdžia tai neigia.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Gvidas Vestervelė (Guido Westerwelle) pareiškė, kad Vokietija su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis sutaria, jog „ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo negalima ratifikuoti, kol Ukrainoje teisinės valstybės principai nėra plėtojami tinkama linkme“.
Pranešama, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) svarsto, ar boikotuoti Ukrainoje vyksiantį Europos futbolo čempionatą, o Austrija trečiadienį pranešė, kad boikotuos visas Ukrainoje vyksiančias rungtynes.
Lenkija perspėjo ES, kad ši, imdamasi boikoto, nestumtų Ukrainos į Rusijos glėbį.
