Sukrėsta Lenkija ir visa Europa gedi aviakatastrofos prie Smolensko aukų.
Lecho Kačinskio, jo žmonos Marios ir dar 94 Lenkijos sūnų ir dukterų žemiškoji kelionė nutrūko netikėtai ir tragiškai. Prezidentas L.Kačinskis ir pirmoji Lenkijos ponia nugyveno darnų, gražų ir prasmingą gyvenimą.
Galėjo tapti aktoriais
1949 metai. Pokarinė Varšuva, kylanti iš Antrojo pasaulinio karo pelenų. Inžinieriaus ir Armijos Krajovos veterano, aktyvaus Varšuvos sukilimo dalyvio Raimundo Kačinskio šeimoje gimė dvyniai – Jaroslavas ir Lechas. Ateityje Lechas Kačinskis ne kartą juokaus: „Kai mes susiginčijame su Jaroslavu, dažniausiai aš nusileidžiu – juk jis vyresnis brolis, gimęs 45 minutėmis anksčiau už mane.“
Mama Jadvyga, karo metais taip pat kovojusi Varšuvos barikadose, savo sūnus švelniai vadino Lešeku ir Jareku. Ir tvirtino, kad juos atskirti labai paprasta – Lešeko kakle buvo apgamas. Tačiau ir bendraklasiai, ir mokytojai berniukus dažniausiai painiojo, o dvyniai tuo sumaniai naudojosi. Jaroslavui labiau sekėsi tikslieji mokslai, ir jis dažnai eidavo atsakinėti už savo brolį Lechą, o šis padėdavo Jaroslavui per istorijos, lenkų kalbos ir literatūros bei užsienio kalbų pamokas.
Būdami trylikos, Lechas ir Jaroslavas tapo žvaigždėmis – nusifilmavo kino pasakoje „Tie, kurie pavogė mėnulį“. Berniukai galėjo padaryti aktorių karjerą, tačiau pasirinko kitą gyvenimo kelią. Lechas Varšuvos ir Gdansko universitetuose studijavo teisę, uostamiestyje apsigynė daktaro disertaciją ir dirbo Gdansko universitete.
Didžiausia vertybė – šeima
Pajūryje, Gdanske, 1976 metais Lechas susipažino su savo būsimąja žmona, septyneriais metais vyresne ekonomiste Maria Mackievič. Jos giminės šaknys – Vilniaus krašte, tėvas buvo Armijos Krajovos narys, vienas dėdė kovėsi su vokiečiais Italijoje, o kitą dėdę sovietai sušaudė Katynėje.
Gdanske Maria dirbo Jūrų institute, nagrinėjo prekybos Tolimuosiuose Rytuose klausimus. 1978 metais pora susituokė, po dvejų metų gimė jų vienintelis vaikas – dukra Marta, kuri užaugusi kaip ir tėvas pasirinko teisės studijas Gdansko universitete.
Puikiai mokėjusi anglų ir prancūzų, neblogai – ispanų ir rusų kalbas, Maria šeimos biudžetą papildydavo vertėjaudama ir dirbdama korepetitore. Tapusi pirmąja Lenkijos ponia, ji garsėjo labdaringa veikla ir mėgo intelektualius pokalbius.
Šeima abiem broliams Kačinskiams visada buvo didžiausia vertybė. Jaroslavas, taip ir likęs viengungiu, iki šiol gyvena su motina. Lechas taip pat buvo tikras šeimos žmogus. 2005 metais per antrą prezidento rinkimų turą balsuoti į rinkimų apylinkę jis atėjo su visa šeimyna – motina, broliu, žmona, dukra, žentu ir mažąja anūkėle Eva.
Kalintas komunistų
Šeimos vertybes Lechas Kačinskis nuosekliai gynė ir tapęs prezidentu. Jis priešinosi siūlymams įteisinti vienos lyties asmenų santuokas, rengti gėjų paradus, legalizuoti prostituciją. Politiniai oponentai jį lygino su austrų radikalų lyderiu Jorgu Haideriu, dalis jaunimo pravardžiavo prezidentą Peliuku Mikiu. Tačiau jis visada kovojo už konservatyvias vertybes ir Lenkijos interesus. Beje, už savo pažiūrų nuoseklumą ir tvirtą būdą L.Kačinskiui teko sumokėti – įstojęs į „Solidarumo“ gretas, L.Kačinskis 1981 metais tuometinės komunistinės Lenkijos valdžios beveik metams buvo pasodintas į kalėjimą.
L.Kačinskis buvo gana santūrus žmogus, nors kartais pratrūkdavo – vieną žurnalistę, nuolat uždavinėjusią provokuojančius klausimus, jis išvadino „raudonai apsirėdžiusia beždžione“. Kartą prezidentas prisipažino, kad labiausiai jį erzinantis dalykas – pikti juokai dėl jo nedidelio ūgio (1 metro 68 centimetrų).
Kaimynų vertintas nevienareikšmiškai
Kaimyninėse šalyse Lechas Kačinskis buvo vertinamas nevienareikšmiškai. Su Čekijos, Slovakijos, Lietuvos vadovais jį siejo geri santykiai, jis visada palaikydavo buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką. Tik kai šis prieš pat savo kadencijos pabaigą nacionaliniu šalies didvyriu paskelbė ukrainiečių kovotojų lyderį Stepaną Banderą, L.Kačinskis neslėpė nepasitenkinimo (Lenkija kaltina S.Banderą ir jo kovotojus lenkų civilių žudynėmis). Su Baltarusijos vadovais L.Kačinskio administracija aršiai konfliktavo dėl lenkų tautinės mažumos teisių šioje šalyje. Berlyne L.Kačinskis irgi nesusilaukdavo simpatijų, nes mėgo priminti Vokietijos kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų.
Rusus L.Kačinskis erzino reikalavimais tinkamai įvertinti Katynės žudynių istoriją, palaikymu Ukrainai ir Gruzijai. Įdomus faktas – 2006 metais L.Kačinskis turėjo tapti Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio sūnaus krikštatėviu, bet nenuvyko į Tbilisį, nes kaip tik tuo metu Lenkijoje įvyko katastrofa Halembos anglies kasykloje. Prezidentas nusprendė nevykti į Gruziją ir dalyvauti žuvusių kalnakasių laidotuvėse. Rusija taip pat labai neigiamai vertino L.Kačinskio sprendimą (kai jis dar buvo Varšuvos meras) pavadinti vieną iš Lenkijos sostinės aikščių žuvusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo vardu.
Apie nelaimę žino visa Lenkija ir visas pasaulis, tačiau nežino motina Jadvyga Kačinska. 83-ejų moteris jau kelias savaites gydoma vienos kardiologijos klinikos reanimacijos skyriuje. Gydytojai griežtai uždraudė pranešti senutei apie sūnaus ir marčios žūtį – baiminamasi, kad ir taip pavargusi moters širdis tokio smūgio gali neatlaikyti.
Dr. Manvydas Vitkūnas
