Bnei Menaše iš Šiaurės Vakarų Indijos tvirtina, kad yra žydų, išvarytų iš senovės Izraelio į Indiją VIII amžiuje prieš mūsų erą, protėviai. 2005 metais vyriausiasis Izraelio rabinas pripažino juos viena iš dešimties „prarastų genčių“, ir per ateinančius dvejus metus į Izraelį atvyko apie 1,7 tūkstančio Bnei Menaše žmonių. Tačiau po to Izraelio Vyriausybė pristabdė vizų išdavimą jiems.
Neseniai Izraelis pakeitė Bnei Menaše įvažiavimo politiką ir atnaujino repatriacijos procedūrą likusiems 7,2 tūkstančio genties atstovų. Praėjusį pirmadienį į Tel Avivo oro uostą atvyko dar 53 žmonės. Kaip teigia Michaelas Freundas, Izraelio aktyvistas, veikiantis Bnei Menaše vardu, per artimiausias savaites laukiama atvykstant dar 300 žmonių. „Šie olim (olim – repatriantai į Izraelį) – labai susijaudinę, – tvirtina jis. – Mes jaučiame, tarsi jie vėl atgavo prarastus brolius.“ M. Freundas, kuris lydėjo repatriantus skrydžio iš Indijos metu, pasakoja, kad skrydžio metu „visiems akyse buvo džiaugsmo ašaros. Visi suprato, kad tai yra vienas iš įvykių, kuriais baigiasi istorinis laikotarpis, trūkęs 2,7 tūkstančio metų, kurio metu gentis buvo tremtyje ir buvo laikoma prarasta“.
M. Freundas pažymi, kad „jų sugrįžimas į Izraelį parodo, koks stiprus ir nepajudinamas yra žydų tautos tikėjimas: nepaisant to, kad šimtus ir tūkstančius metų šie žmonės buvo atkirsti nuo savo gimtinės, jie niekada nepamiršo apie tai, kas jie yra ir kur jie nori grįžti“.
26 metų Lhing Lenchonz persikraustė į Izraelį su savo vyru ir jų aštuonių metų dukra. „Mūsų svajonė išsipildė po keleto tūkstančių metų laukimo, ir dabar mes esame savo gimtinėje“, – teigia ji.
O 23 metų Benas Asheras, atvykęs su savo giminaičiais, prideda: „Izraelis – mano senovinė gimtinė, mano kultūrinis ir religinis turtas. Ši šalis man yra viskas. Mes labai laimingi. Mes keletą šimtmečių laukėme šios minutės.“ Greitai jis ketina eiti tarnauti Izraelio kariuomenėje. „Aš noriu tarnauti savo gimtinei – viskuo, kuo galiu“, – tvirtina jis.
20-metė Zimra Danapa atskrido į Izraelį su savo motina ir seserimi. „Mano svajonė išsipildė. Po tiek vilčių sugrįžti į Izraelį aš labai laiminga atsidūrusi čia. Čia mes ketiname įsikurti ir atsivežti čia kitus savo giminaičius“, – pasakoja Zimra.
Zvi Kalfa, dar vienas Bnei Menaše genties atstovas, kuris į Izraelį atvyko prieš 13 metų, namuose palikęs tėvus, tvirtina: „Oro uoste vyksta jaudinantis ir už širdies griebiantis šeimų susijungimas. Kai kurie repatriantai vėl susitiko su savo giminaičiais, kurie gyvena čia jau kelerius metus. Mes tikimės perkelti čia visus.“
Tačiau ne visi Izraelio gyventojai mano, kad Bnei Menashe galima laikyti žydais. Kai kurie įtaria, kad repatriantai paprasčiausiai bėga nuo Indijoje siaučiančio skurdo. Avraamas Porazas, buvęs vidaus reikalų ministras, tvirtina, kad šie žmonės niekaip nesusiję su žydų tauta. Be to, jis kaltina Izraelio valdžią tuo, kad jie išnaudoja naujus repatriantus, kaip įrankį teikiant savo pretenzijas į teritorijas Jordano upės Vakarų krante.
Kai 2005 metais vyriausiasis Izraelio rabinas Shlomo Amaras pripažino, kad Bnei Menashe yra prarasta Izraelio gentis, jis pareikalavo, kad jie pereitų atitinkamą religinį įšventinimą, po kurio juos būtų galima laikyti žydais. Jis išsiuntė į Indiją keleto rabinų grupę, kurie įvykdė apeigas 218 Bnei Menashe bendruomenės nariams. Tačiau vėliau į procesą įsikišo Indijos valdžia, ir religinio įšventinimo procedūrą teko sustabdyti.
Bnei Menashe gyvena Mizoramo ir Manipuro valstijose, išsidėsčiusiose prie sienos su Mianmaru, kur, pasak jų, jų protėviai apsigyveno po to, kai buvo asirų išvaryti iš Izraelio. Per daugybę amžių jie išpažino spiritualizmą, o XIX amžiuje birtų misionieriai daugelį iš jų atvertė į krikščionybę. Ir vis dėlto bendruomenės nariai tvirtina, kad jie ir toliau vykdė senovės žydų papročius, tarp kurių – gyvūnų aukojimas, kuris buvo perduodamas iš kartos į kartą. Šventojoje žemėje žydai nustojo aukoti gyvūnus po to, kai 70 mūsų eros metais buvo sugriauta antroji Jeruzalės šventykla.
Bnei Menashe (Manasijos sūnūs) tvirtina, kad yra vienos iš prarastų Izraelio genčių atstovai, kurie buvo išvaryti asirų daugiau nei prieš 27 amžius. Jų protėviai klajojo po Centrinę Aziją ir Tolimuosius Rytus ir tik vėliau, praėjusiai keletui amžių, įsikūrė žemėse, esančiose Šiaurės Vakarų Indijos valstijų žemėse – palei sieną su Mianmaru ir Bangladešu. Bnei Menashe išpažįsta judaizmą, valgo košerinį maistą, žymi žydiškas šventes ir laikosi tradicinių žydiškų šeimos papročių. Kaip rašo tyrinėtoja-antropologė Nadia Abu El-Haj, keletą kartų buvo bandoma atlikti genetinius tyrimus, tačiau nei vieno žydiško Bnei Menashe kilmės įrodymo rasta nebuvo.