Visgi jis pabrėžė, kad reikia rasti naujų būdų, kaip kovoti su Rusijos invazija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį mėnesį neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
Dauguma E. Macrono sąjungininkių Europoje reaguodami pareiškė, kad nesiųs karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad bet kokios tokios pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.
Antradienį Prancūzijos prezidentas paragino Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais remiant šią šalį, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.
Penktadienį S. Lecornu nurodė, kad vasario 26-ąją prezidento išsakytos pastabos, sukėlusios sąmyšį, buvo ištrauktos iš konteksto.
„Buvo aiškiai iškeltos hipotezės, bet ne apie kovines sausumos pajėgas, kaip galėjo būti pasakyta vienur ar kitur“, – sakė jis transliuotojui BFMTV, pažymėdamas, kad E. Macronas dar kartą patvirtino, jog Prancūzija nebus virna iš kariaujančių šalių šiame konflikte.
„Bet ar mes padarėme viską, kas įmanoma, tarp ginklų perdavimo ir bendrų karinių veiksmų, kitaip tariant, tiesioginio karo su Rusija? Ar yra kelių, kuriuos galime ištirti? Ir ypač kelius, susijusius su kariniu dalyvavimu?“ – klausė S. Lecornu.
Ministras nurodė, kad tai galėtų apimti išminavimą ir ukrainiečių karių apmokymą Ukrainos teritorijoje.
„Kuo daugiau žmonių Ukrainai reikės pašaukti į kariuomenę, tuo labiau reikės stiprinti mokymus“, – pridūrė S. Lecornu.
Jis taip pat paskelbė, kad trys Prancūzijos bendrovės užmegs partnerysčių, kad galėtų Ukrainos teritorijoje gaminti ir prižiūrėti ginklus bei atsargines dalis.
Šios įmonės – tai dronų gamintoja „Delair“, Prancūzijos ir Vokietijos bendrovės KNDS, gaminančios Kyjivui tiekiamas „Cezar“ patrankas, Prancūzijos padalinys „Nexter“ ir Prancūzijos sausumos karinės įrangos gamintoja „Arquus“, kuri yra sudariusi sutartį dėl šarvuočių priežiūros.
S. Lecornu pabrėžė, kad dabar situacija nėra tokia pati kaip prieš dvejus metus, kai Maskva 2022 pasiuntė karius į Ukrainą. Jis taip pat pažymėjo, kad pernai birželį pradėtas Kyjivo kontrpuolimas nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėjosi Ukrainos sąjungininkai.
Pasak jo, situacija Rusijoje keičiasi – tai parodžiusi praėjusį mėnesį įvykusi kalinto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirtis, kurią ministras pavadino nužudymu. Anot jo šalininkų, A. Navalnas buvo nužudytas Kremliaus nurodymu.
Ketvirtadienį E. Macronas susitiko su pagrindinių Prancūzijos politinių partijų vadovais, siekdamas pabrėžti, kad prieš kitos savaitės parlamento debatus būtina užtikrinti didesnę paramą Kyjivui. Po susitikimo keli partijų vadovai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad E. Macronas leido suprasti, jog Prancūzijos parama Ukrainai yra neribota.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
