„Mes sveikiname pažangą siekiant taikos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano ir dėkojame JAV prezidentui Donaldui Trumpui už jo indėlį į taiką. Tai svarbus žingsnis į priekį“, – sakė Aljanso atstovė Allison Hart socialiniame tinkle „X“.
Iranas giria Armėnijos ir Azerbaidžano susitarimą, bet nerimauja dėl JAV įtakos
Irano užsienio reikalų ministerija šeštadienį palankiai įvertino JAV tarpininkaujant sudarytą Armėnijos ir Azerbaidžano taikos susitarimą, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl galimos užsienio intervencijos, nes susitarimas suteikia Vašingtonui plačių teisių teritorijoje netoli Irano sienos.
Penktadienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) pasirašė taikos susitarimą Baltuosiuose rūmuose.
Susitarimas, kuris užbaigė ilgalaikį dviejų šalių konfliktą, numato tranzito koridoriaus per Armėniją sukūrimą, kuris sujungs Azerbaidžaną su jo eksklavu Nachičevanu – tai buvo ilgalaikis Baku reikalavimas.
Jungtinės Valstijos turės teisę plėtoti koridorių, pramintą „Trumpo keliu tarptautinei taikai ir klestėjimui“ (TRIPP), strategiškai svarbiame, išteklių turtingame regione.
Iranas ilgą laiką priešinosi koridoriui, dažnai vadinamam Zangezuru, bijodamas, kad jis atskirs jį nuo Kaukazo ir pritrauks užsienio jėgas prie jo sienų.
Savo pareiškime Irano užsienio reikalų ministerija palankiai įvertino „dviejų šalių taikos susitarimo teksto galutinį variantą“, tačiau išreiškė „susirūpinimą dėl bet kokios užsienio intervencijos neigiamų pasekmių, ypač bendrų sienų apylinkėse“.
Ji pridūrė, kad toks žingsnis „sutrikdytų regiono saugumą ir ilgalaikį stabilumą“.
Pirmadienį Irano aukščiausiojo lyderio vyresnysis patarėjas Ali Akbaras Velayati (Ali Akbaras Velajatis) įspėjo, kad bet koks regiono ar išorės jėgų bandymas stumti Zangezuro koridorių susidurs su „stipria Irano reakcija“.
„Norėčiau priminti, kad bet kuri regiono ar už jo ribų esanti vyriausybė, norinti pakartoti ankstesnę nesėkmingą patirtį, susidurs su stipria Irano reakcija“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
Krikščionių vyraujama Armėnija ir musulmoniškasis Azerbaidžanas dešimtmečius konfliktuoja dėl sienos ir etninių anklavų statuso viena kitos teritorijose.
Šios šalys du kartus kariavo dėl Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas atkovojo iš Armėnijos per staigų 2023 metų puolimą, tai išprovokavo daugiau nei 100 tūkst. etninių armėnų išvykimą.
Paklaustas, ką Armėnija laimės iš penktadienio susitarimo, vienas Baltųjų rūmų pareigūnas atsakė, kad tai „didžiulis strateginis komercinis partneris, tikriausiai didžiausias ir strategiškiausias pasaulio istorijoje: Jungtinės Amerikos Valstijos“.
„Pralaimėtojais čia lieka Kinija, Rusija ir Iranas“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
