armėnija

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį pareiškė, kad Jerevanas neprieštarautų, jei Rusija uždarytų savo karinę bazę šalyje. Tokiu būdu jis pratęsė žodinį konfliktą su Kremliumi, kuomet V. Putinas netikėtai pareiškė, kad gali „nors ir rytoj“ išvesti karinį kontingentą. Pasak premjero, ši bazė nebeužtikrina šalies nacionalinio saugumo. Minėta bazė, esanti netoli Armėnijos sienos su Turkija, ilgą laiką buvo svarbus Maskvos karinės įtakos Pietų Kaukaze simbolis.

Patvirtintoje Armėnijos vyriausybės programoje 2026–2031 metams Rusijos Federacija neminima strateginių partnerių sąraše, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano pareiškimu. Anot jo, po 2022 m. rugsėjo mėn. įvykių ir to, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) bei Rusija neįvykdė savo įsipareigojimų saugumo srityje, sunku kalbėti apie strateginę partnerystę. „Viskas vyko jūsų akyse.

Skambant Maskvos perspėjimams nesiekti didesnės integracijos į Europą, Armėnija netrukus pradės ruoštis stojimui į Europos Sąjungą (ES), pirmadienį parlamentui pareiškė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Armėnija oficialiai yra Maskvos sąjungininkė, tačiau jau daugelį metų mezga ryšius su ES. Šalyje tvyro susierzinimas dėl, jos manymu, Rusijos nesugebėjimo jos apsaugoti per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.

Nepaisant beprecedenčio Maskvos spaudimo, importo apribojimų, bauginimų nepakeliamomis dujų kainomis ir pranešimų apie rusiškus pasus turinčių rinkėjų masinį vežimą, Armėnijos rinkimus laimėjo dabartinis premjeras Nikolas Pašinianas, stiprinantis ryšius su Europa. Jo partija iškovojo daugiau nei pusę vietų parlamente. Kremlius piktinasi ir tvirtina, kad rinkimuose būta daug pažeidimų, o armėnai sako balsavę už savarankiškumą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pirmadienį pasveikino Armėnijos ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą su pergale Armėnijos parlamento rinkimuose. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Armėnijos visuomenė dar kartą išreiškė paramą demokratinėms vertybėms, regiono stabilumui ir šalies europinei ateičiai. „Tikimės toliau stiprinti mūsų partnerystę ir remti Armėniją, jai siekiant glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga“, – socialiniame tinkle „X“ pirmadienį rašė I. Ruginienė.

Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano valdančioji partija laimėjo parlamento rinkimus, pirmadienį parodė preliminarūs rezultatai. Sekmadienį įvykę rinkimai įtvirtina šalies posūkį į Vakarus po Maskvos grasinimų ir pranešimų apie Rusijos kišimąsi. Valdančioji „Pilietinio susitarimo“ partija gavo 49,8 proc. balsų ir užtikrintai aplenkė 23,3 proc.

Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano partija pirmadienį pirmavo prieš opoziciją, parodė pirmieji parlamento rinkimų rezultatai, kurie gali įtvirtinti jo posūkį į Vakarus, nors skambėjo Maskvos grasinimai ir teiginiai apie Rusijos kišimąsi. Armėnija ir Rusija techniškai yra sąjungininkės, tačiau Maskva palygino šios buvusios sovietinės respublikos užmojus įstoti į Europos Sąjungą su keliu, kuris, pasak jos, sukelė 2022 m. prasidėjusią invaziją į Ukrainą.

Sekmadienį Armėnijoje vyksiantys parlamento rinkimai taps išbandymu ministro pirmininko Nikolo Pašiniano posūkiui į Vakarus, šaliai susiduriant su grasinimais ir kaltinimais dėl buvusios imperinės valdytojos Rusijos kišimosi. Maskva, kuri techniškai yra Armėnijos sąjungininkė, Jerevano ambicijas stoti į Europos Sąjungą (ES) palygino su tuo pačiu keliu, kuris, jos teigimu, išprovokavo 2022 metų invaziją į Ukrainą.

Sekmadienį perrinkimo siekiantis pagarsėjęs būgnininkas ir socialinės medijos asas, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas jau kelerius metus stengiasi išlaikyti sudėtingą pusiausvyrą tarp Rusijos ir Vakarų, o eidamas pareigas sulaukė kaltinimų dėl autoritarinių tendencijų. 51-erių buvęs žurnalistas į valdžią atėjo 2018 m. po taikios revoliucijos ir didžiąją dalį savo politinės sėkmės sukūrė kruopščiai puoselėdamas prieinamumo įvaizdį.

Armėnija turėtų „kuo greičiau“ surengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), penktadienį paskelbtame bendrame pareiškime pažymėjo prezidentas Vladimiras Putinas ir trys Rusijos valstybių sąjungininkių lyderiai, dar padidinę spaudimą Jerevanui dėl jo stiprėjančių ryšių su Briuseliu.

2025 m. Armėnija, kuri yra Rusijos vadovaujamos ekonominės sąjungos narė, pradėjo stojimo į Europos Sąjungos (ES) procesą. Tai iki pat šios dienos kelia įtampą tarp Rusijos ir Armėnijos ir itin pykdo Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną. Penktadienį jis iš esmės pagrasino Armėnijai karu, pažymėdamas, kad „krizė Ukrainoje prasidėjo nuo Ukrainos bandymų įstoti į ES“. „Viską reikia apgalvoti. Atidžiai įvertinkite ir priimkite sprendimą.

Rusijos valdžia, sekdama po gėlių, mineralinio vandens ir alkoholio ribojimų, nusprendė apriboti armėniškų daržovių ir uogų įvežimą į šalį, rašoma „The Moscow Times“. Kremlius jau daugelį dešimtmečių taip – sankcijomis prekybai – „baudžia“ su Vakarais norinčias bendradarbiauti kaimynes.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antrą kartą per metus užsiminė Maskvai apie tai, kad ji gali prarasti šalies geležinkelių, kurie koncesijos sąlygomis yra valdomi „Rusijos geležinkelių“ (RŽD) per jų dukterinę įmonę – uždarąją akcinę bendrovę „Pietų Kaukazo geležinkelis“ (JKŽD), kontrolę, rašoma „The Moscow Times“. Armėnijos vyriausybės vadovas trečiadienį pareiškė, kad Jerevanui būtina pakeisti Armėnijos geležinkelių tinklo valdymo modelį, kad šis nepatektų po tarptautinėmis s...

Artėjant JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio vizitui į Jerevaną, Kremlius pirmadienį pareiškė, kad atsisakydama integracijos su Rusija, Armėnija gali netekti „labai patrauklios“ kainos už rusiškas dujas, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Rusijos dujoms taikoma labai, labai patraukli ir daugiau nei lengvatinė kaina“, – paklaustas apie santykius su Armėnija žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Rospotrebnadzor“ uždraudė šalyje pardavinėti trijų Armėnijos įmonių alkoholinius gėrimus, praneša naujienų portalas „Meduza“. Draudimas įvestas bendrovių „Vedi-Alco JSC“, „Abovyan Brandy Plant LLC“ ir „Shahnazyaran Wine and Brandy House LLC“ gaminamam vynui ir brendžiui.

Jerevane viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį su Armėnijos diplomatijos vadovu Araratu Mirzojanu pasirašė dvišalę deklaraciją dėl strateginės partnerystės tarp Lietuvos ir Armėnijos, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Anot ministerijos, deklaracija numato glaudesnį valstybių bendradarbiavimą politiniais, kovos su hibridinėmis grėsmėmis ir demokratinio atsparumo stiprinimo klausimais, taip pat ekonomikos, aukštųjų technologijų, energetikos, kultūros bei kitose...

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį Jerevane su Armėnijos diplomatijos vadovu Araratu Mirzojanu pasirašys dvišalę deklaraciją dėl strateginės partnerystės tarp Lietuvos ir Armėnijos. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), vizito metu ministras taip pat susitiks su Armėnijos vicepremjeru Mheru Grigorjanu ir Saugumo tarybos sekretoriumi Armenu Grigorjanu.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad Armėnija turėtų surengti referendumą dėl savo ateities santykių su Europos Sąjunga ir Rusija, pagrasindamas, kad, jei pernelyg suartės su ES, Armėnijos laukia Ukrainos scenarijus, rašo „United24 Media“. Remiantis Rusijos valstybinės žiniasklaidos gegužės 9 d. paskelbtais komentarais, V. Putinas aptarė stiprėjantį Armėnijos bendradarbiavimą su Europos Sąjunga per spaudos konferenciją Maskvoje po Rusijos Pergalės dienos renginių.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad jai „nesuprantama“, jog jos sąjungininkė Armėnija šią savaitę per Europos viršūnių susitikimą priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ir perspėjo šalį nesiekti glaudesnės integracijos į Europą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viršūnių susitikime Armėnijoje aukštiesiems pareigūnams padainavo klasikinę prancūzų baladę apie vargstantį jaunimą. Kaip skelbia „The Telegraph“, E. Macronas pasirodymą surengė valstybinės vakarienės metu Armėnijos sostinėje Jerevane. E. Macronas dainavo, o Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas jam akomponavo būgnais. Jie atliko „La Bohème“ – 1965 m. dainą, kurią sukūrė Charles Aznavour, vienas iš žymiausių Prancūzijos dainininkų.

Armėnija pasirašė strateginės partnerystės deklaraciją su Jungtine Karalyste. Šalies ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas tai pavadino „nauju puslapiu“ santykiuose. Pasirašymas įvyko Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime Jerevane. Ten taip pat atvyko Volodymyras Zelenskis. Armėnija palaipsniui tolsta nuo priklausomybės nuo Rusijos ir ieško naujų sąjungininkų, rašo „Telegram“ kanalas UNIAN.

Norėdama padidinti vaidmenį Pietų Kaukazo regione Lietuva su Armėnija ketina sutarti dėl strateginės partnerystės. Kaip nurodoma šią savaitę registruotoje deklaracijoje, šalių santykius siekiama gilinti pastaraisiais metais suintensyvėjus politiniams ryšiams bei plečiantis sektoriniam bendradarbiavimui.

Armėnija negali būti ir Europos Sąjungos, ir Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos nare, tvyrant įtampai dėl Jerevano pro-Vakarietiškų ambicijų trečiadienį Armėnijos ministrui pirmininkui pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. Pastaraisiais metais Armėnija pakeitė savo užsienio politikos kryptį ir nusigręžė nuo Rusijos – iš dalies dėl to, kad Maskva nesiėmė karinių veiksmų, kai 2023 m. rugsėjį Azerbaidžanas pradėjo puolimą prieš armėnų tautybės separatistus.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as antradienį, kitą dieną po vizito Armėnijoje, atvyko į Azerbaidžaną. Tai – regioninės kelionės dalis, kurios tikslas yra įtvirtinti JAV tarpininkaujamą taikos procesą tarp Kaukazo kaimynių.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pirmadienį atvyko į Armėniją, pranešė šios šalies visuomeninė televizija ir pridūrė, kad kitą dieną jis vyks į Azerbaidžaną, Vašingtonui siekiant įtvirtinti taiką tarp kaimyninių šalių. J. D. Vance'as – aukščiausio rango JAV pareigūnas, kada nors lankęsis Armėnijoje. Kaip tikimasi, šio vizito metu jis taip pat pasistūmės į priekį kalbant apie projektą, skirtą pagerinti kelių ir geležinkelių infrastruktūrą regione.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė, kad viceprezidentas JD Vance‘as vasario mėnesį vyks į Armėniją ir Azerbaidžaną, kad sustiprintų pastaruoju metu vykusias taikos pastangas.

Valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos imsis veiksmų dėl koridoriaus, jungiančio Azerbaidžano teritorijos dalis ir einančio per Armėniją, tiesimo, sakydamas, kad tai būtų naudinga visoms šalims.

NATO šeštadienį pasveikino JAV tarpininkaujant pasirašytą taikos susitarimą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano po dešimtmečius trukusio konflikto kaip svarbų žingsnį į priekį. „Mes sveikiname pažangą siekiant taikos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano ir dėkojame JAV prezidentui Donaldui Trumpui  už jo indėlį į taiką.

Armėnija ir Azerbaidžanas pasirašė bendrą deklaraciją ir susitarė nutraukti kovas, paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo „Reuters“. „Mums pagaliau pavyko sudaryti taiką“, – penktadienį sakė D. Trumpas. „Armėnija ir Azerbaidžanas įsipareigoja visiems laikams nutraukti visas kovas, atverti prekybą, keliones ir diplomatinius santykius ir gerbti viena kitos suverenitetą bei teritorinį vientisumą“, – nurodė jis.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas penktadienį atvyko reto vizitą į Turkiją, kurį Jerevanas apibūdina kaip istorinį žingsnį taikos regione link. Armėnija ir Turkija niekada nebuvo užmezgusios oficialių diplomatinių santykių, o jų bendra siena yra uždaryta nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio. „Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas atvyko į Turkiją su darbo vizitu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė jo atstovė spaudai Nazeli Bagdasarian.

Armėnijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą, numatantį, kad Jerevanas pradės siekti narystės Europos Sąjungoje (ES), šiai istoriškai su Rusija susijusiai šaliai vis labiau tolstant nuo Maskvos orbitos. Pastaraisiais metais ši neturinti išėjimo į jūrą Kaukazo valstybė vis labiau suartėjo su Vakarais. Ji nusivylusi tuo, kad, jos teigimu, Maskva nesugebėjo jos apsaugoti nuo aršiausio priešo Azerbaidžano.

Europos Sąjungos (ES) aukščiausio rango pareigūnai penktadienį pasveikino Armėniją ir Azerbaidžaną užbaigus taikos susitarimą dešimtmečius trunkančiam konfliktui nutraukti ir paragino netrukus šį susitarimą pasirašyti. Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad baigė taikos derybas su Armėnija, kuriomis siekta išspręsti Kaukazo kaimynių konfliktą, ir kad šalys susitarė dėl galimos sutarties teksto.

Armėnijos parlamentas trečiadienį per pirmąjį svarstymą pritarė įstatymo projektui, kuriuo šalis pradeda siekti narystės Europos Sąjungoje, taip pasirinkdama nutolti nuo savo istorinės sąjungininkės Rusijos. Maža Kaukazo valstybė pastaraisiais metais stiprino savo ryšius su Vakarais, kartu kaltindama Maskvą, kad ši nesugebėjo jos apsaugoti nuo aršiausio priešo Azerbaidžano.

Sausio 14 d., antradienį, Vašingtone susitiks Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasirašys dokumentą dėl strateginio bendradarbiavimo, pranešė Armėnijos užsienio reikalų ministerija.

Armėnijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą dėl stojimo į Europos Sąjungą proceso pradžios. Sprendimas buvo priimtas Ministrų kabineto posėdyje, rašoma „Meduza“. Dokumente visų pirma sakoma, kad Armėnija „skelbia narystės ES proceso pradžią“. Dabar įstatymo projektas bus išsiųstas parlamentui, pažymi RBC. Šalies premjeras Nikolas Pašinianas posėdyje sakė, kad sprendimas dėl Armėnijos narystės Europos Sąjungoje gali būti priimtas tik visuotiniame referendume.

Pirmadienį Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašinjano raginimu atsistatydino keli aukščiausiojo rango šalies saugumo pareigūnai ir ministrai, sulaukę premjero kritikos dėl nesėkmingos kovos su korupcija. Nepaisant opozicijos pastangų šį pavasarį surengti bangą gatvės protestų dėl to, kaip ministras pirmininkas sprendžia įsisenėjusį konfliktą su nesutaikomu Armėnijos priešu – Azerbaidžanu, N. Pašinjanas toliau tvirtai laikosi poste.

Tūkstančiai žmonių Armėnijoje trečiadienį surengė mitingą, reikalaudami ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo, nepatenkinti dėl jo politikos Azerbaidžano atžvilgiu. Nepaisant pavasarį kelias savaites trukusios protestų bangos, vadovaujamos charizmatiško arkivyskupo Bagrato Galstaniano, N. Pašiniano pozicija išliko tvirta.

Armėnijos tyrimų komitetas pareiškė iškėlęs baudžiamąją bylą dėl mėginimo uzurpuoti valdžią penkiems šalies piliečiams ir dviem buvusiems Kalnų Karabacho gyventojams. Žinyba teigia, kad jie buvo rengiami Rusijos teritorijoje. Tai trečiadienį pranešė portalas „ekhokavkaza“. Kaltinamųjų pavardės neskelbiamos. Trys iš jų suimti, dar keturi įtraukti į ieškomų asmenų sąrašą. Pasak tyrėjų, jie planavo ginklu užgrobti valdžią šalyje.

Rusija perspėjo Armėniją nesusidėti su Vakarais ir išreiškė susirūpinimą, kad Jerevanas gali pasukti panašiu keliu kaip Ukraina, kai 2014 metais buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad nors Armėnija gali laisvai pasirinkti savo politinę kryptį, Maskva norėtų, kad nepasikartotų geopolitiniai pokyčiai, kurie įvyko Ukrainoje.

Penktadienio rytą Armėnijoje, netoli Kotaiko srities Jegvardo miesto, sudužo lėktuvas An-2. Tai pranešė portalas „Aysor.am“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad per orlaivio katastrofą žuvo du žmonės. Į incidento vietą išvyko operatyvinė grupė. An-2 – sovietinis daugiatikslis lengvasis orlaivis, naudojamas kaip žemės ūkio, sportinis, transporto, karinis mokomasis ir keleivinis lėktuvas. Portalo „News.am“ duomenimis, Kotaiko srityje yra karinis mokomasis aerodromas.

Armėnija penktadienį paskelbė pripažįstanti Palestinos valstybę – taip ji tapo dar viena šalimi, žengusia tokį žingsnį Gazos karo akivaizdoje. Gazos Ruože vykstant karui tarp Izraelio ir „Hamas“, įvairios šalys pripažino Palestinos valstybę ir dėl to susilaukė griežtų Izraelio pareigūnų priekaištų. „Patvirtindama savo įsipareigojimą tarptautinei teisei, tautų lygybei, suverenitetui ir taikiam sambūviui, Armėnijos Respublika pripažįsta Palestinos valstybę“, – nurodė Jerevanas.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pareiškė, kad šalis trauksis iš Rusijos vadovaujamos KSSO ir išliejo tulžį ant Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos, kuris anksčiau lankydamasis Baku palankiai atsiliepė apie Azerbaidžano puolimą Kalnų Karabache. „Vienas iš KSSO (Kolektyvinės saugumo sutarties organizacija) šalių vadovų pareiškia, kad dalyvavo karo parengime, skatino jį, tikėjo Azerbaidžano pergale ir jos linkėjo.

Armėnija trauksis iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO). „Mes trauksimės. Nuspręsime, kada išstosime, – trečiadienį parlamentarams sakė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, kurį cituoja naujienų agentūra „Armenpress“. – Nesibaiminkite, mes negrįšime“. Kovą N. Pašinianas paskelbė, kad nutrauks narystę KSSO, jei aljansas tinkamai neįsipareigos užtikrinti jo šalies saugumo, informuoja „Reuters“. Rusijos ir Armėnijos santykiai smarkiai pablogėjo, kai Azer...

Šimtai protestuotojų pirmadienį susirinko prie Armėnijos parlamento, reikalaudami ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl teritorijos, kurią jis perleido Azerbaidžanui siekdamas išspręsti dešimtmečius trunkantį ginčą.  Masiniai protestai prasidėjo balandį, kai Jerevanas sutiko grąžinti Azerbaidžanui nuo 10-ojo dešimtmečio kontroliuotų teritorijų. Šios kaimyninės šalys du kartus kariavo dėl Kalnų Karabacho regiono.

Armėnija pirmadienį paskelbė sulaikiusi 226 demonstrantus, reikalaujančius ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl teritorinių nuolaidų aršiam priešui kaimynui Azerbaidžanui. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad „226 piliečiai buvo sulaikyti už nepaklusimą teisėtiems policijos reikalavimams“, kai demonstrantai bandė blokuoti gatves ir kelius visoje Armėnijoje.

Armėnijos šiaurėje kilus potvyniams, sugriovusiems svarbiausius kelius ir tiltus, žuvo mažiausiai du žmonės, apie 200 žmonių buvo priversti evakuotis, sekmadienį pranešė pareigūnai. Potvyniai, kilę dėl smarkių liūčių šiauriniame Lorio regione, nusinešė dviejų žmonių gyvybes, dar du laikomi dingusiais be žinios, žurnalistams sakė teritorinio administravimo ir infrastruktūros ministras Gnelas Sanosianas.

Armėnijos policija pirmadienį pranešė sulaikiusi dešimtis asmenų, mėginusių blokuoti sostinės Jerevano gatves, kuriose vyksta protestai prieš vyriausybės planus atiduoti dalį šalies žemių Azerbaidžanui. Armėnija sutiko atiduoti jos nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio kontroliuotą teritoriją ir pradėjo naujos sienos nustatymo procesą, siekdama su Baku sudaryti sunkiai pasiekiamą taikos susitarimą bei išvengti dar vieno kruvino konflikto.

Dešimtys tūkstančių žmonių ketvirtadienį dalyvavo mitinge Jerevane, protestuodami prieš vyriausybės sprendimą grąžinti kai kuriuos kaimus aršiam priešininkui Azerbaidžanui. Armėnija sutiko atiduoti kaimus, kurie jai priklausė nuo XX amžiaus 10-o dešimtmečio, ir pradėjo sienos žymėjimą, siekdama taikos susitarimo su Baku ir norėdama išvengti dar vieno kruvino konflikto.

Armėnija gali uždrausti transliuoti Rusijos televizijos kanalus ir radijo programas, jei nebus įvykdyti Jerevano reikalavimai gerbti šalies valstybinę santvarką, pareiškė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, rašo „Ukrinform“. Jis pareiškė, kad tikisi, jog Rusijos laidos rodys pagarbą Armėnijos piliečiams ir valstybinei santvarkai. Pašinianas: prašome pagarbaus požiūrio Anot jo, prašymas išreiškiamas jau ne pirmą kartą. „Nemanau, kad norime kažko neįtikėtino.