Anksčiau šią savaitę Armėnijos parlamento pirmininkas Alenas Simonianas pareiškė, kad „Armėnija netaps kaip Baltarusija – Rusijos gubernija“ ir apkaltino Kremlių bandymų „pakeisti valdžią“.
Penktadienį transliuotame interviu Armėnijos visuomeninei televizijai Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Alenas Simonianas apkaltino Rusiją bandymais kištis į Armėnijos vidaus politinius procesus ir pateikė Baltarusiją kaip nuo Maskvos priklausomos valstybės pavyzdį.
„Jei Ukrainoje jie bando savo interesus stumti kariniu būdu, tai Armėnijos Respublikoje vyksta bandymas atlikti politinę operaciją, bandymas užgrobti valdžią. Tai, kad mes esame demokratiški, jie dabar bando panaudoti prieš mus. Sako: pas jus internetas atviras? Mes tame internete už savo rublius nupirksime tiek reklamos, kad viskas bus mūsų. 90–95 proc. Armėnijos žiniasklaidos priemonių yra opozicinės? Mes dalį šios žiniasklaidos nupirksime [...] ir panaudosime prieš jus“, – pareiškė A. Simonianas.
Parlamento vadovas pabrėžė, kad šalies valdžia neketina nusileisti išoriniam spaudimui ir sieks išlaikyti valstybės suverenitetą.
„Mes neleisime Armėnijos Respublikos paversti gubernija. Mes nebūsime valdomi kaip Baltarusija“, – pridūrė A. Simonianas, nubrėždamas aiškią ribą tarp dabartinės Armėnijos politikos ir Maskvos įtakos sferoje esančių valstybių modelio.
Konfliktai tarp Armėnijos ir Kremliaus
Pastaraisiais metais Armėnijos ir buvusios imperinės jos valdovės Maskvos ryšiai pašlijo. Buvusi sovietinė respublika 2024 m. įšaldė savo narystę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO) – Rusijos vadovaujamoje karinėje sąjungoje – dėl Rusijos nesugebėjimo apginti jos nuo Azerbaidžano ir pareiškė susidomėjimą įstoti į Europos Sąjungą. Tai supykdė Kremlių.
„Rusijos visuomenė su dideliu pasipiktinimu ir sumišimu ne tik pamatė, bet ir, svarbiausia, įsiminė, kad Armėnija, kurią esame įpratę laikyti draugiška, broliška šalimi, pasitarnavo kaip platforma. Kam? Teroristui“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Nuo 2022 m. vasario mėnesį pradėto plataus masto Ukrainos puolimo Rusijos pareigūnai nuolat įžeidinėja V. Zelenskį ir vadina Kyjivą „teroristine valstybe“. Kyjivas šiuos išpuolius atmeta ir ignoruoja kaip nepagrįstą karo meto propagandą.
„Niekas iš dabartinės Armėnijos vadovybės nevengė Zelenskio. Taigi, kieno pusėje jūs esate istoriškai?“ – klausė ji.
„Dar 2022–2023 m. pareiškiau, kad Ukrainos klausimu nesame Rusijos sąjungininkė“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
M. Zacharova taip pat kritikavo bendrą deklaraciją, kurią antradienį vykusiame Armėnijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikime pasirašė Armėnija. Dokumente pripažįstamas Jerevano siekis įstoti į bloką, taip pat stiprinamas abiejų šalių bendradarbiavimas ekonomikos ir saugumo klausimais.
„Toks Armėnijos valdžios kursas anksčiau ar vėliau atves prie negrįžtamo Jerevano įsitraukimo į Briuselio antirusišką politiką su visais iš to kylančiais politiniais ir ekonominiais padariniais Armėnijai“, – sakė M. Zacharova.
Tris milijonus gyventojų turinti valstybė, besiribojanti su Iranu ir Turkija, pernai priėmė įstatymą, oficialiai skelbiantį jos ketinimą teikti paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandžio mėnesį perspėjo N. Pašinianą, kad Jerevanas negali būti ir Europos Sąjungos, ir Rusijos vadovaujamo muitų bloko narys.
Armėnija taip pat laiko nuoskaudą dėl KSSO – Rusijos valdomos gynybinės-karinės organizacijos – reakcijos į Azerbaidžano-Armėnijos karo veiksmus. Po 2020 ir 2023 m. vykusio karinio konflikto dėl Kalnų Karabacho Armėnija buvo priversta kapituliuoti ir užleisti iki tol valdytas teritorijas, o KSSO, įskaitant ir Rusiją, niekaip nepadėjo savo „sąjungininkei“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
