azerbaidžanas

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad liepą Baku įvyko buvusių aukšto rango Vokietijos ir Rusijos pareigūnų susitikimas. Pasak jo, jame buvo aptariami galimi Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo būdai, praneša „Bloomberg“. „Mūsų teritorija buvo panaudota tokiam susitikimui surengti be mūsų žinios. Negaliu komentuoti detalių, nes šiame susitikime nedalyvavome.

Ukraina ir Azerbaidžanas šeštadienį pasirašė šešis bendradarbiavimo susitarimus, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kyjivas siekia pasidalinti savo patirtimi dronų srityje vykstant karui Artimuosiuose Rytuose. V. Zelenskis sudarė kelis gynybos susitarimus su Persijos įlankos šalimis, nukentėjusiomis nuo Irano dronų atakų, o Kyjivas siūlo savo patirtį po daugiau nei ketverius metus trunkančių negailestingų Rusijos smūgių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad vizito Azerbaidžane metu Ukrainos pusė dės pastangas sudaryti penkis dvišalius valstybinius susitarimus. „Po penkių minučių turiu susitikimą su mūsų ekspertų komanda, kurią taip pat išsiuntėme į Azerbaidžaną. Jie man pateiks ataskaitą, kurios pagrindu pasieksime susitarimus. Žinoma, tam tikrus dalykus supratome iš anksto. Šiandien dirbsime prie penkių dvišalių valstybinių sutarčių tarp Ukrainos ir Azerbaidžano.

Premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį lankosi Azerbaidžane kur susitiks su šios šalies prezidentu Ilhau Aliyevu bei ministru pirmininku Ali Asadovu. Vizito metu dėmesys bus skiriamas ekonominių santykių stiprinimui bei saugumo klausimams, sako ministrės pirmininkės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.  „Vizito metu ypatingas dėmesys bus skiriamas ekonominių santykių stiprinimui.

Azerbaidžanas antradienį buvusiam Kalnų Karabacho separatistų lyderiui Rubenui Vardanyanui skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Azerbaidžano įvykdytas Kalnų Karabacho anklavo užėmimas 2023 metais nutraukė beveik tris dešimtmečius trukusią armėnų separatistų kontrolę, priversdamas visą kalnuotos teritorijos etninę armėnų populiaciją – daugiau nei 100 tūkst. žmonių – bėgti. Atgavęs regiono kontrolę Azerbaidžanas suėmė kelis separatistų lyderius dėl kaltinimų karo nusikaltimais.

Rusija Ukrainoje tris kartus smogė Azerbaidžano diplomatinei misijai ir energetikos infrastruktūrai, o tai rodo, kad šie išpuoliai buvo tyčiniai, kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. „Ukrainoje buvo ne tik išpuolių prieš Azerbaidžano energetikos infrastruktūrą, bet ir trys išpuoliai prieš Azerbaidžano ambasadą. Po pirmojo išpuolio galėjome manyti, kad tai buvo atsitiktinis įvykis.

Azerbaidžano kariuomenės teismas ketvirtadienį armėnų separatistų lyderį nuteisė kalėti iki gyvos galvos, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tai yra naujausias karo nusikaltimų teismas prieš Kalnų Karabacho regiono pareigūną. Azerbaidžanas 2023-iųjų rugsėjį surengęs žaibišką karinę kampaniją užėmė Kalnų Karabacho regioną ir nutraukė tris dešimtmečius trukusį etninių armėnų separatistų valdymą. Armėnija paskelbė, kad dėl to iš Kalnų Karabacho pabėgo daugiau kaip 100 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė, kad viceprezidentas JD Vance‘as vasario mėnesį vyks į Armėniją ir Azerbaidžaną, kad sustiprintų pastaruoju metu vykusias taikos pastangas.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pasiūlė įgyvendinti masinę amnestiją, kuri paliestų daugiau nei 20 tūkst. asmenų, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Išankstinėje 2029-ųjų Europos čempionato atrankoje sužaisti keturi pirmieji mačai. Šiaurės Makedonija (1/0) namie 87:49 (22:13, 18:8, 23:16, 24:12) sutriuškino Azerbaidžaną (0/1). Makedonai visus kėlinius laimėjo bet septyniais taškais, o intrigos likučius naikino dar trečiajame kėlinyje. Šiaurės Makedonija į „langą“ iškvietė du natūralizuotus amerikiečius – Jacobą Wiley ir Omari Moore’ą. Šiame susitikime panaudotas ne Vilniaus „Ryto“, o Valensijos „Valencia“ atstovas.

Prie Sakartvelo ir Azerbaidžano sienos įvyko katastrofa – sudužo Turkijos karinis transportinis lėktuvas C-130. Socialiniuose tinkluose pasirodė dramatiški kadrai, kuriuose matyti, kaip pilotui praradus lėktuvo valdymą, orlaivis ima suktis ore ir trenkiasi į žemę. Turkijos gynybos ministerija patikino, kad orlaivyje buvo 20 karių. Kaip praneša express.co.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad šalies oro gynyba pernai gruodį paleido raketas į Azerbaidžano keleivinį lėktuvą, kuris netrukus sudužo Kazachstane. Pasak jo, incidentas įvyko „per klaidą“, kai buvo fiksuoti Ukrainos dronai Rusijos oro erdvėje. Šis pareiškimas – pirmasis toks oficialus Maskvos pripažinimas, dar labiau aštrinantis santykius su Baku. Pasak V. Putino, dvi raketos sprogo vos už kelių metrų nuo lėktuvo, kuris buvo apgadintas nuo sprogimo nuolaužų.

Azerbaidžanas antradienį už akių nuteisė žinomą Prancūzijoje gyvenantį tinklaraštininką ir valdžios kritiką Mahammadą Mirzali pusseptintų metų laisvės atėmimo bausme, nurodė teismas Baku.  Teisėjas nurodė, kad M. Mirzali buvo pripažintas kaltu dėl „masinių neramumų kurstymo“ ir „viešų raginimų veikti prieš valstybę“ Teismas pareiškė, kad M. Mirzali, jau kelis metus gyvenantis Prancūzijoje, nereagavo į šaukimus į teismą, todėl byla buvo nagrinėjama už jo akių.

NATO šeštadienį pasveikino JAV tarpininkaujant pasirašytą taikos susitarimą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano po dešimtmečius trukusio konflikto kaip svarbų žingsnį į priekį. „Mes sveikiname pažangą siekiant taikos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano ir dėkojame JAV prezidentui Donaldui Trumpui  už jo indėlį į taiką.

Azerbaidžano leidinys „Minval“ savo straipsniuose pradėjo keisti Rusijos vietovardžių pavadinimus po to, kai vienoje Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS publikacijoje Kalnų Karabacho administracinis centras buvo pavadintas Stepanakertu, šeštadienį rašo portalas „Meduza“. Miestas šį pavadinimą turėjo SSRS laikais ir tada, kai priklausė nepripažintai Kalnų Karabacho Respublikai (NKR). Dabar jis vadinasi Chankendis.

Maskvos karo prieš Ukrainą fone aštrėja įtampa tarp Rusijos ir kaimyninės Kaukazo respublikos Azerbaidžano. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas įspėjo Baku nekelti pavojaus abiejų šalių santykiams dėl karo. Jis nurodė, kad Maskva tikisi „įveikti, tikėkimės, trumpą dvišalių santykių atšalimo laikotarpį“, antradienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos viešąją nuomonę formuojantys informaciniai-kariniai kanalai „Telegram“ tinkle aštriai reagavo į Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo patarimą ukrainiečiams „niekada nesutikti su okupacija“ bei „tęsti savo darbus“. „Z kanalų“ autoriai rašė, kad Baku „seka Ukrainos pėdomis“, o konfliktas su Azerbaidžanu „vienokia ar kitokia forma yra neišvengiamas“. Alijevas šeštadienį žiniasklaidos forume Šušos mieste atsakė į ukrainiečių tinklaraštininko Dmytro Gordono klausimą: ką jis, „kaip nugalėto...

Sirijos prezidentui Ahmedui al-Sharaa viešint Azerbaidžane, vėliau šeštadienį Baku turėtų įvykti Sirijos ir Izraelio pareigūnų susitikimas, pranešė naujienų agentūros AFP informuotas diplomatinis šaltinis Damaske.  „Prezidento al-Sharaa vizito Baku paraštėse įvyks Sirijos pareigūno ir Izraelio pareigūno susitikimas“, – sakė šaltinis, dėl šio klausimo jautrumo kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Azerbaidžanas siųs savo dujas Sirijai, kad išspręstų šios šalies energijos trūkumo problemą, šeštadienį pareiškė Baku, kur prezidentas Ilhamas Alijevas priėmė naująjį Sirijos vadovą Ahmedą al-Sharaa. Sirijos islamistų valdžia, gruodžio mėnesį nuvertusi Basharą al Assadą, po beveik 14 metų trukusio pilietinio karo siekia atkurti šalies infrastruktūrą ir ekonomiką.

Rusijos įtakoje esančios Kaukazo šalys rodo nagus Maskvai. Pastarosiomis dienomis maskoliai ne juokais supykdė Azerbaidžaną, kai Jekaterinburge surengtų policijos reidų metu pareigūnai iki mirties lazdomis sumušė du azerbaidžaniečius. Azerbaidžanas atsakydamas uždraudė visus rusiškus renginius ir areštavo du rusų agentus, dirbusius po žurnalistų priedanga propagandinio leidinio „Sputnik“ redakcijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad kalbėjosi su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale. „Padėkojau jam už paramą Ukrainai, mūsų žmonėms ir mūsų teritoriniam vientisumui. Taip pat išreiškiau aiškią Ukrainos paramą situacijoje, kai Rusija piktnaudžiauja Azerbaidžano piliečiais ir kelia grėsmę Azerbaidžano Respublikai. Pareiškiau užuojautą Azerbaidžanui dėl brolių Safarovų nužudymo Rusijoje.

Baku, per kratą „Sputnik-Azerbaijan“ biure, vietos žiniasklaidos duomenimis, sulaikyti du galimi FSB darbuotojai. Anksčiau Rusijoje įvykdytas teisėsaugos reidas prieš azerbaidžaniečių bendruomenę, sulaikyti apie 50 žmonių, du iš įtariamųjų mirė neaiškiomis aplinkybėmis.

Europos Sąjungos (ES) aukščiausio rango pareigūnai penktadienį pasveikino Armėniją ir Azerbaidžaną užbaigus taikos susitarimą dešimtmečius trunkančiam konfliktui nutraukti ir paragino netrukus šį susitarimą pasirašyti. Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad baigė taikos derybas su Armėnija, kuriomis siekta išspręsti Kaukazo kaimynių konfliktą, ir kad šalys susitarė dėl galimos sutarties teksto.

Azerbaidžanas rengiasi pateikti ieškinį Rusijai tarptautiniame teisme dėl „AzAl“ lėktuvo katastrofos, skelbiama vienoje iš didžiausių šalies naujienų agentūrų APA. Teigiama, kad „gilų apgailestavimą“ kelia Maskvos „bandymai keisti temą ir perkelti atsakomybę ant lėktuvo ekipažo“. „Azerbaidžano sąlygos ir pageidavimai yra aiškūs, jie buvo išsakyti aukščiausiu lygiu. Kaip jau minėta, Azerbaidžanas taip pat turi raketų „Pancir-S“, kuriomis buvo numuštas lėktuvas, skeveldrų.

Į Rusiją skridusį Azerbaidžano lėktuvą, kuris gruodžio mėnesį sudužo Kazachstane, prieš katastrofą tikriausiai apgadino „išoriniai objektai“, sakoma antradienį paskelbtame tyrime. Šis maršrutu Baku-Groznas skridęs orlaivis „Embraer 190“ gruodžio 25 d. sudužo netoli Kazachstano Aktau miesto, kai mėgino atlikti avarinį nusileidimą. Lėktuvu keliavo 67 žmonės, įskaitant penkis įgulos narius. 38 keleiviai žuvo, o 29 išgyveno.

Sausio 14 d., antradienį, Vašingtone susitiks Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasirašys dokumentą dėl strateginio bendradarbiavimo, pranešė Armėnijos užsienio reikalų ministerija.

Pirmadienį Azerbaidžanas pareiškė, kad Maskva pažadėjo nustatyti ir nubausti asmenis, atsakingus už Azerbaidžano oro linijų lėktuvo, kuris, pasak Baku, buvo apšaudytas Rusijos oro gynybos pajėgų ir sudužo Kazachstane, numušimą.

Šią savaitę Kazachstane sudužusio oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo, į kurį, kaip manoma, pataikė Rusijos oro gynybos raketos, juodoji dėžė siunčiama į Braziliją tyrimui, sekmadienį pranešė kazachų institucijos. Nelaimės tyrimo komisija „nusprendė nusiųsti skrydžio duomenų savirašius į Aeronautikos avarijų tyrimo ir prevencijos centrą (CENIPA) Brazilijoje, kur taip pat gaminami lėktuvai „Embraer“, – sakoma Kazachstano transporto ministerijos pranešime.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) sekmadienį pareiškė, kad šią savaitę sudužęs Azerbaidžano oro linijų (AZAL) keleivinis lėktuvas buvo apšaudytas iš Rusijos.  Sudužus lėktuvui žuvo 38 iš 67 juo skridusių žmonių. „Faktai yra tokie, kad Azerbaidžano civilinis lėktuvas buvo apgadintas iš išorės virš Rusijos teritorijos, netoli Grozno, ir beveik prarado kontrolę.

Po Azerbaidžano oro linijų lėktuvo aviakatastrofos vis daugiau išgyvenusių keleivių pasakoja, kad lėktuvas ore patyrė smūgių. Tai patvirtina versiją, kad virš Grozno civilinį lainerį atakavo rusų oro gynybos sistemos. Rusija atsakomybės kratosi. Nepaaiškina ir kodėl neleido suvarpytam lėktuvui leistis Grozne, o vos skrendantį lainerį su 67 civiliais keleiviais pasiuntė Kaspijos jūros link. Tuo metu azerų politikai Maskvos reikalauja atsiprašymo ir grasina nutraukti dvišalius ryšius.

Azerbaidžano oro linijos penktadienį pranešė, jog stabdo skrydžius į septynis Rusijos miestus po to, kai vienas iš jų lėktuvų, skridusių į šią šalį, trečiadienį nukrypo nuo kurso ir nukrito Kazachstano vakaruose.

Azerbaidžane ketvirtadienį visoje šalyje – gedulo diena dėl tragiškos lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo 38 žmonės, o visi 29 išgyvenusieji buvo sužeisti. Tuo tarpu netyla spėlionės dėl galimos katastrofos priežasties.

Kazachstano pareigūnai pranešė, kad Azerbaidžano oro linijų keleivinio lėktuvo katastrofą netoli Aktau miesto rytinėje Kaspijos jūros pakrantėje išgyveno 28 iš 67 juo skridusių žmonių. Lėktuvas „Embraer 190“ skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku, esančios vakarinėje Kaspijos jūros pakrantėje, į Grozno miestą Čečėnijoje, Pietų Rusijoje.

Kazachstane sudužo „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas. Oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku į Rusijos miestą Grozną, tačiau dėl rūko buvo nukreiptas kitu maršrutu. Jis sudužo netoli Kazachstano miesto Aktau oro uosto. Kazachstano transporto ministerija pranešė, kad lėktuve buvo 62 keleiviai ir penki įgulos nariai.  „Šiuo metu informacija apie aukas tikslinama, tačiau pirminiai duomenys rodo, kad yra išgyvenusiųjų“, – sakoma pranešime.

Azerbaidžano prezidentas, kurio šalyje vyksta klimato kaitos konferencija COP 29, antradienį pareiškė, kad nafta, dujos ir kiti gamtiniai ištekliai yra „Dievo dovana“. „Cituokite mane, kad sakiau, jog tai Dievo dovana“, – Baku delegatams teigė Ilhamas Aliyevas, turėdamas omenyje gamtinius išteklius, įskaitant naftą ir dujas, taip pat atsinaujinančius energijos šaltinius.

Lietuvos moterų krepšinio rinktinės sekmadienį laukia antrasis šio FIBA lango iššūkis. Atrankoje į 2025 metų Europos čempionatą lietuvės susitiks su Azerbaidžano rinktine, kurią namuose įveikė 99:62. Atrankos C grupėje Azerbaidžano komanda yra akivaizdi autsaiderė, tris mačus pralaimėjusi bendru 199 taškų skirtumu. Belgijos krepšininkėms jos pralaimėjo net 28:136. „Žinome, kad varžovas gana silpnas, bet žinome ir sistemą, kad reikia laimėti kuo daugiau, kad galėtume patekti į čempionatą.

Azerbaidžanas, šių metų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP 29, šeimininkas, antradienį pareiškė, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus siekiama savanoriškų įsipareigojimų įvairiose srityse – nuo turizmo iki taikos pasaulyje, pagrindinę darbotvarkę stabdant nesutarimams dėl pinigų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį atvyko į Azerbaidžano sostinę Baku dviejų dienų valstybinio vizito, pranešė Rusijos naujienų agentūros. V. Putinas per derybas su savo kolega iš Azerbaidžano Ilhamu Alijevu planuoja daugiausia dėmesio skirti „Azerbaidžano ir Armėnijos (konflikto) sureguliavimo klausimui“, taip pat aptarti dvišalius santykius ir „tarptautines bei regionines problemas“. pranešė Kremlius.

Tūkstančiai armėnų sekmadienį išėjo į Jerevano gatves ir vėl protestavo prieš ministro pirmininko Nikolo Pašiniano nuolaidas nesutaikomam priešininkui Azerbaidžanui. Protestai prasidėjo balandžio mėnesį, kai Kaukazo šalies vyriausybė sutiko grąžinti Baku kelias teritorijas, kurią Jerevanas kontroliavo nuo 10-o dešimtmečio. N. Pašinianas nepakeitė savo pozicijos, nepaisant įtakingo arkivyskupo Bagrato Galstaniano telkiamo pasipriešinimo.

Prancūzų vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną kišantis į Naujosios Kaledonijos politiką. Šioje Prancūzijos valdoje salose Ramiajame vandenyne pastarosiomis dienomis vyksta kruvinos nepriklausomybės šalininkų riaušės. „Tai ne fantazija [...]. Apgailestauju, kad kai kurie separatistai susitarė su Azerbaidžanu“, – transliuotojui „France 2“ sakė G. Darmaninas.

Dešimtys tūkstančių žmonių ketvirtadienį dalyvavo mitinge Jerevane, protestuodami prieš vyriausybės sprendimą grąžinti kai kuriuos kaimus aršiam priešininkui Azerbaidžanui. Armėnija sutiko atiduoti kaimus, kurie jai priklausė nuo XX amžiaus 10-o dešimtmečio, ir pradėjo sienos žymėjimą, siekdama taikos susitarimo su Baku ir norėdama išvengti dar vieno kruvino konflikto.

Armėnijos generalinė prokuratūra persiuntė Nacionalinio saugumo tarnybai pareiškimą, kuriame reikalaujama patraukti šalies ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą baudžiamojon atsakomybėn už susitarimą su Azerbaidžanu dėl sienos delimitavimo. Tai gegužės 3 d. parlamente pareiškė Armėnijos generalinė prokurorė Ana Vardapetian, praneša portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „newsarmenia.

Azerbaidžanas, Kazachstanas ir Uzbekistanas trečiadienį pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl jų energetikos sistemų sujungimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pasak Azerbaidžano ekonomikos ministro Mikailo Čingizo oglu Džabarovo, memorandumo įgyvendinimas užtikrins jo šalių bendradarbiavimą gaminant „žaliąją“ energiją ir organizuojant jos eksportą per Azerbaidžaną į Europą, taip pat užtikrins energetikos sistemų integravimą bei efektyvų atsinaujinančios energ...

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas antradienį pareiškė, kad taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau, o abiejų šalių komandos išvyko į pasienį pradėti demarkacijos darbų, tikintis užbaigti dešimtmečius trukusius teritorinius ginčus.

Armėnija ir Azerbaidžanas antradienį paskelbė pradėję žymėti savo bendrą sieną, abiem dešimtmečius kariavusioms priešininkėms siekiant normalizuoti santykius.

Armėnija ir Azerbaidžanas gali pradėti karą, jei Jerevanas atsisakys aptarti sienos su Baku delimitaciją ir demarkaciją, pareiškė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. „Savaitės pabaigoje kils karas. Ir aš žinau, kas nutiks šio karo pabaigoje“, – pareiškė N. Pašinianas susitikime su Tavušo srities Voskeparo kaimo gyventojais.

Azerbaidžanas sulaikė šešis vienos prezidento Ilhamo Aliyevo vyriausybę kritikuojančios žiniasklaidos priemonės darbuotojus, ketvirtadienį pranešė jos vyriausioji redaktorė. Tai yra naujausias išpuolis prieš nepriklausomą žiniasklaidą šalyje. Pastaraisiais mėnesiais Azerbaidžano valdžia suintensyvino susidorojimą su žurnalistais, kurie atskleidė aukšto rango pareigūnų papirkinėjimo atvejus.

Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai šeštadienį įsipareigojo nesutarimus spręsti taikiomis priemonėmis, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po trišalių lyderių derybų. Miunchene vykusiame susitikime su Armėnijos prezidentu Nikolu Pašinianu ir Azerbaidžano vadovu Ilhamu Aliyevu O. Scholzas paragino skubiai pasirašyti taikos sutartį, teigiama kanceliarijos išplatintame pranešime.

Azerbaidžanas planuoja plataus masto karą prieš Armėniją, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.  Įtampa tarp abiejų Kaukazo kaimynių nemažėja nuo tada, kai Baku praėjusį rugsėjį per žaibišką karinį puolimą atkovojo armėnų gyvenamą Kalnų Karabacho regioną.