Žmonių deginamas iškastinis kuras ir kylanti Žemės temperatūra jau dabar skatina intensyvias karščio bangas, potvynius, sausras bei gamtinius gaisrus.
Pasirodo, artimiausioje ateityje numatomi dar didesni pokyčiai, klimato kaita naikina svarbiausias planetos ekosistemas. Sistemos, pradedant Amazonės atogrąžų miškais ir baigiant poliariniais ledo sluoksniais, žlunga, sukeldamos padarinius visai planetai.
„Mes sparčiai artėjame prie daugybės Žemės sistemos lūžio taškų, kurie gali pakeisti mūsų pasaulį ir turėti pražūtingų pasekmių žmonėms bei gamtai“, – sakė Timas Lentonas, Ekseterio universiteto Pasaulinių sistemų instituto profesorius.
Koraliniai rifai ant išnykimo ribos
Pasak naujo tyrimo, šiltųjų vandenų koralai išnyks pirmieji. Vandenynams pasiekus rekordiškai aukštą temperatūrą, nuo 2023 m. fiksuojamas didžiausias koralų rifų balinimas, paveikęs net 80 proc. jų ploto. Spalvotas ir gyvybės pilnas vandenyno dugnas staiga virsta nubalintu, jūros dumblių dominuojamu peizažu.
„Dabar mes (koralų rifus) stumiame už ribų, kuriose jie gali išgyventi“, – sakė Mike Barrettas, Jungtinės Karalystės Pasaulinio gamtos fondo vyriausiasis mokslinis patarėjas ir ataskaitos bendraautoris.
Ataskaitos autorių teigimu, nesustabdžius klimato atšilimo, spalvingi koralų rifai bus prarasti. Šie rifai yra svarbi jūrų gyvūnų buveinė, būtina maisto saugumui užtikrinti ir apsaugoti pakrančių zonas nuo audrų.
Nykstantys rifai tik pradžia, pasekmės gali būti dar baisesnės
Pasekmės gali būti dar blogesnės, jei temperatūra augs toliau. Pagal ataskaitą, planeta yra ant kelių kritinių taškų slenksčio. Mokslininkai beveik neabejoja, kad bus viršytas visuotinai sutartas tikslas apriboti atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus.
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių reiškinių yra galimas Atlanto vandenyno dienovidinio apverstinės cirkuliacijos (AMOC) žlugimas. Tai turėtų katastrofiškų pasekmių visam pasauliui: kai kurios pasaulio dalys atšaltų, kitos – įkaistų, sutriktų musonų sezonai ir pakiltų jūros lygis.
„Pasaulis nepasiruošęs tam. Dabartinė politika ir tarptautiniai susitarimai yra skirti laipsniškiems, o ne staigiems, negrįžtamiems ir tarpusavyje susijusiems pokyčiams“, – teigė Manjana Milkoreit, Oslo universiteto sociologijos ir žmogaus geografijos katedros mokslininkė ir ataskaitos autorė.
Mokslininkų parengtoje ataskaitoje raginama imtis veiksmų, kuriais siekiama greitai sumažinti planetą šildančią taršą ir padidinti anglies dioksido šalinimą iš atmosferos.
Ataskaita paskelbta likus vos mėnesiui iki vyriausybių susitikimo Brazilijoje, kur vyks COP30 – kasmetinė Jungtinių Tautų klimato konferencija. Šie metai yra ypač svarbūs, nes šalys turi nustatyti savo tikslus, kaip per ateinantį dešimtmetį sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
