Perversmas Venesueloje: ką naudinga žinoti

Vėlų trečiadienio vakarą Lietuvos laiku Venesuelos parlamento pirmininkas Juanas Guaido pasiskelbė prezidentu, jį pripažino JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Kanados, Europos valstybės.

Šalyje valdžią uzurpavęs Nikolas Maduro paskelbė išvarantis amerikiečių pasiuntinius ir nutraukiantis diplomatinius ryšius su šia valstybe, tačiau JAV atsikirto, kad jis nėra įgaliotas spręsti šiuos klausimus.

Kas įvyko?

Sausio 23-ąją, dalyvaujant daugiatūkstantinei miniai mitinge Karakase, Venesuelos parlamento pirmininkas Juanas Guaido paskelbė save laikinu valstybės vadovu. Jis taip pat pažadėjo surengti šalyje išankstinius rinkimus ir tęsti protestus „tol, kol Venesuela nebus išlaisvinta“.

Protestų istorija

2018-ųjų gegužę Venesueloje vyko išankstiniai prezidento rinkimai. Nugalėjo tuomet Nikolas Maduro, surinkęs beveik 68 proc. balsų. Sausio 10-ąją įvyko jo inauguracija.

Šių rinkimų nepripažino JAV, Europa ir daugelis Lotynų Amerikos šalių, net 14 šalių atšaukė savo diplomatus iš Venesuelos. Rusija, per pastaruosius metus investavusi ne vieną dešimtį milijardų dolerių į režimo palaikymą, rinkimų rezultatus pripažino.

Venesuelos Aukščiausiasis Teismas sausio 21-ąją šalies parlamentą paskelbė nekonstituciniu. Parlamente dauguma yra opozicijos partijų atstovai, deputatai atsisakė palikti darbą. Teismo sprendimas sukėlė masinius protestus.

Didžiausia protestų banga buvo kilusi 2017-aisiais: per kelis mėnesius žuvo daugiau nei 100 žmonių. Tuometiniai protestai kilo dėl to, kad N. Maduro sušaukta Konsitucinė asamblėja atstatydino parlamentą. Kaip ir dabar, parlamentarai palikti savo darbo vietas atsisakė.

JAV generalinis sekretorius Mike’as Pompeo pasiūlė Maduro palikti savo pareigas ir perduoti valdžią opozicijai. Jis pridūrė, kad JAV palaikys diplomatinius santykius su Venesuela, tik jau su J. Guaido vyriausybe. Vėliau D. Trumpas oficialiai pripažino J. Guaido Venesuelos laikinu vadovu.

REKLAMA

Ką į tai N. Maduro?

Kalbėdamas savo šalininkams iš prezidento rūmų balkono, N. Maduro paskelbė nutraukiantis ryšius su JAV. Jis pareikalavo iš amerikiečių diplomatų palikti šalį per 72 valandas ir apkaltino Vašingtoną bandymu suskaldyti Venesuelą, bei „pakirsto demokratiją“.

Gynybos ministras Padrino Lopezas pareiškė, kad kariuomenė nepripažįsta J. Guaido prezidentu ir gins šalies konstituciją ir suverenitetą.

Kaip reagavo gyventojai?

Jau kelios dienos įvairiose Venesuelos taškuose vyksta masinės protesto akcijos, kurias organizavo opozicija. Kartais jų metu vyksta susidūrimai su policija ir kariuomene.

Pareigūnai naudoja ašarines dujas ir gumines kulkas. Viso per paskutines dvi protestų dienas buvo sulaikyta apie 70 žmonių, rašoma „El National“.

Taip pat skelbiama, kad žuvo mažiausiai 6 žmonės, dešimtys buvo sužeista.

Sostinėje Karakase prasidėjo ir didelio masto valdžios palaikymo akcija: į gatves išėjo keli tūkstančiai N. Maduro šalininkų. Mitingo dalyviai tikina, kad pasisako už nacionalinio suvereniteto, taikos ir demokratijos išsaugojimą.

Kaip reagavo pasaulis?

Be JAV J. Guaido pripažino kelios Lotynų Amerikos šalys: Brazilija, Paragvajus, Peru, Kolumbija, Čilė, Ekvadoras, Kosta Rika, Hondūras, Gvatemala ir Argentina.

Europos tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė viltį, kad „visa Europa kartu palaikys demokratines Venesuelos pajėgas“. Pati ES oficialiai tradiciškai paskatino konfliktuojančias puses kuo greičiau išspręsti politinę krizę.

O Rusija?

Rusija, jau tradiciškai, pasmerkė „progresyviąją Vakarų visuomenę“, kuri tariamai „parodė, kaip vertina tarptautinę teisę, suverenitetą ir nesikišimą į kitų šalių reikalus“. URM atstovė žiniasklaidai Marija Zacharova apkaltino Vakarus bandymu „rankiniu būdu pakeisti valdžią“.

N. Maduro palaikė Kuba ir Turkija. Pastarosios šalies prezidentas R. T. Erdoganas telefonu N. Maduro sakė: „Broli mano, Maduro, laikykis, mes su tavimi“.

REKLAMA

Ekonominė katastrofa

Venesuela teoriškai galėtų būti pasakiškai turtinga šalimi – ji turi didžiausias žinomas naftos telkinių atsargas, lenkdama net Saudo Arabiją.

Nepaisant to, šalyje yra košmariška ekonominė situacija. Politinėje izoliacijoje atsidūręs Karakasas faktiškai neturi jokių kontaktų su kitomis Lotynų Amerikos šalimis. Venesuelai yra taikomos ir JAV sankcijos. TVF duomenimis, šalyje fiksuojamas ne tik staigus BVP kritimas, bet ir hiperinfliacija – pernai ji pasiekė 1,7 mln. proc. Šalies gyventojai kenčia nuo būtiniausių prekių nepritekliaus.

Paskutiniais savo valdymo metais N. Maduro daugiausiai rėmėsi Rusijos palaikymu. 2017-ųjų lapkritį Maskva sutiko nurašyti Venesuelos 3,15 mlrd. dolerių skolą.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų