V. Putinas (nuotr. SCANPIX)
1. V. Putino pergalė rinkimuose reiškia jo prezidentavimą iki gyvos galvos
Tiesa, kad savo prezidentavimo metu, kaip ir per ministro pirmininko kadenciją, V. Putinas valdė Rusiją kaip šiuolaikinis caras. Jis panaikino tiesioginius gubernatorių rinkimus, sutramdė nevaldomus oligarchus, marginalizavo politinę opoziciją, modifikavo teisėkūrą, žiniasklaidą ir kitus organus. Tačiau ši „neocaristinė“ V. Putino sistema jau kurį laiką yra nuopuolyje. Lėtas ekonomikos augimas, nusikalstamumas, korupcija ir neefektyvi biurokratija privertė rusus šaukti, kad jiems atsibodo.
Kai V. Putinas pareiškė apie planus sugrįžti į Kremlių, o aktyvistai savo kameromis fiksavo pažeidimus per Dūmos rinkimus, kažkas pasikeitė. Protestai gatvėse sugriovė V. Putino nepakeičiamumo ir neliečiamybės įvaizdį. Dmitrijus Medvedevas, siekdamas nuraminti protestuotojus, atkuria tiesioginius gubernatorių rinkimus. Išrinktieji turės visas teises atsiriboti nuo valdžios Maskvoje.
Dabartinė situacija turi priversti V. Putiną valdyti labai atsakingai, bet prie to jis nėra pripratęs. Kai kurie analitikai teigia, kad jis gali būti išprašytas iš Kremliaus po dviejų ar trejų metų, todėl jam vertėtų paieškoti sau įpėdinio, kuris jam leistų pasitraukti su aukštai pakelta galva – ir su imunitetu nuo teismo. Tai gali taip ir likti pamąstymais, tačiau V. Putinui kažkokiu būdu teks kovoti dėl savo politinės gyvybės.
V. Putinas (nuotr. SCANPIX)
2. V. Putinas gali išnaudoti Rusijos energetinius resursu kaip politinį ginklą
Rusijos dujų ir naftos atsargos pavertė ją kertine Europos išteklių tiekėja. Kai nesutarimai su Ukraina 2006 metais paliko šimtus tūkstančių žmonių Centrinėje ir Rytų Europoje be šilumos, ekspertai prabilo, kad tai gali tapti nuolatiniu Rusijos ginklu.
Tačiau tikroji įkaitė šiuo atveju yra Rusijos ekonomika. 2011 metais pajamos iš naftos ir dujų sudarė beveik pusę Rusijos biudžeto. Tokiu būdu ji yra priklausoma nuo šio savo pajamų šaltinių. Ekonomistai tai pavadintų „Olandiška liga“ – kai valstybės ekonomika yra per daug priklausoma nuo vieno sektoriaus.
Pridėkime prie šios problemos pokyčius Europos gamtinių dujų rinkoje. Atsiradus realiai suskystintų dujų galimybei, Rusijos dalis Europos dujų importe krito nuo 48 proc. 2001-aisiais iki vos 34 proc. 2009 metais. Šiame kontekste Rusijos energetiniai ginklai gali būti nukreipti į ją pačią.
V. Putinas (nuotr. SCANPIX)
3. V. Putinas nori atkurti Sovietų Sąjungą
Žymusis 2005 metų V. Putino posakis: „Sovietų Sąjungos griūtis buvo didžiausia amžiaus geopolitinė katastrofa.“ Po Rusijos ir Gruzijos karo pradėta kalbėti apie Rusijos kaimynių baimę. Prie to prisidėjo ir planai kurti Eurazijos Sąjungą, kurią sudarytų buvusios SSRS valstybės ir mutinių sutartis su Kazachstanu ir Baltarusija.
Tačiau tokie ambicingi planai gali patikti tik vyresnei Rusijos gyventojų daliai, kurie vis dar jaučia nostalgiją sovietų laikams. V. Putinas puikiai suvokia, kad Rusijos kaimynės nesiruošia tiesiog atiduoti jam savo nepriklausomybes. Didžioji Rusijos dalis tikrai nesidžiaugtų didžiulėmis subsidijomis skurdesnėms kaimynėms ir dar didesniu užsienio darbininku srautu. V. Putinas kartą yra pasakęs: „Kas nepasiilgsta Sovietų Sąjungos, neturi širdies. Kas nori ją grąžinti, neturi smegenų.“
V. Putinas(nuotr. SCANPIX)
4. Užtikrinta V. Putino pergalė reiškia lemiamą smūgį demokratinėms jėgoms
Galbūt kažkam nepatogi tiesa: V. Putinas rinkimus galėjo laimėti visiškai teisėtai. Jis iki šiol yra be galo populiarus mažesniuose miestuose ir kaimuose, kurie sudaro du trečdalius Rusijos elektorato. Tai yra labai svarbu.
Tačiau dar svarbiau yra tai, kad 35 proc. rinkėjų, kaip rodo Levada Ceneter tyrimas, vis tiek bus linkę nepripažinti V. Putino pergalės teisėtumą. Dar daugiau V. Putino pergalę sies su pažeidimais ir falsifikacijomis. Masiniai protestai jau suplanuoti – belieka laukti konfrontacijų.
V. Putinas (nuotr. SCANPIX)
5. V. Putino antiamerikietiškumas pasmerks JAV pastangas normalizuoti santykius su Rusija
Palaikyti gerus santykius su V. Putinu, kuris niekada neslėpė savo antiamerikietiškumo, nebus labai lengva. Jis yra beveik 10 metų vyresnis už prezidentą Baracką Obamą ir skelbiasi nesinaudojantis mobiliuoju telefonu ir internetu. Santykiai tarp šių prezidentų turbūt nebus panašūs į draugišką B. Obamos ir Dmitrijaus Medvedevo susitikimų toną. Pridėkime dabartinius klausimus dėl Sirijos, Irano ir turime viską, ko reikia įtemptiems santykiams.
Tačiau V. Putinas jau yra įrodęs, kad jis sugeba elgtis pragmatiškai, kai tai liečia Rusijos interesus. Prisiminkime tvirtą Jungtinių Valstijų palaikymą po rugsėjo 11 išpuolių, Rusijos balsus Jungtinių Tautų Saugumo taryboje 2009 ir 2010 metais, kai kalba ėjo apie tą patį Iraną, ir Rusijos sutikimą leisti JAV vykdyti savo krovinių tranzitą į Afganistaną.
Yra nemažai klausimų, dėl kurių Rusijos ir JAV interesai yra daugiau ar mažiau panašūs. Toks patyręs lyderis kaip V. Putinas tai puikiai suvokia.
