Kinijos traleris po sekmadienį netoli Rido seklumos įvykusio incidento, per kurį žvejybos laivas nuskendo, nuplaukė iš įvykio vietos ir išprovokavo Filipinų pareigūnų bei žiniasklaidos pasipiktinimą.
Nors prezidentas Rodrigo Duterte nusprendė nebetęsti ankstesnio aštraus ginčo su Kinija dėl išteklių turtingos akvatorijos, daugelis filipiniečių aštriai reaguoja į Pekino veiksmus Pietų Kinijos jūroje.
Kinijos ambasada Maniloje pareiškė, kad tralerio „Yuemaobinyu 42212“ įgula „atsitrenkė“ į filipiniečių laivą ir paskui pasišalino saugumo sumetimais.
„Kinijos kapitonas mėgino išgelbėti filipinietį žvejį, bet bijojo, kad jį blokuos kiti filipiniečių žvejybos laivai“, – sakoma atstovybės išplatintame pareiškime.
Jame priduriama, kad kinų laivas tyčia nepabėgo, kaip teigia kai kurie filipiniečių pareigūnai, nes traleris „patvirtino, kad filipiniečių laive buvę žvejai buvo išgelbėti“.
Tačiau 22 žvejai šią istoriją apibūdino visiškai kitaip: jiems esą teko kelias valandas laukti pagalbos vandenyje.
Galiausiai juos išgelbėjo vietnamiečių laivas, o penktadienį vyrus namo pargabeno filipiniečių karinių jūrų pajėgų laivas.
Filipinų pakrančių apsaugos tarnyba pradėjo tyrimą dėl incidento, kurį vienas R. Duterte atstovas pavadino „šokiruojančiu ir barbarišku“.
Tuo metu opozicijos įstatymų leidėjas Francis Pangilinanas pareiškė, jog Kinijos įvykių versija yra „tokia pati netikra, kaip ir jos teritorinės pretenzijos“. Politikas paragino filipiniečių lyderius nenusileisti Pekinui.
„Dabar yra pats laikas parodyti tikrą tvirtumą ir kietumą, – įsitikinęs F. Pangilinanas. – Niekada nereikia būti droviems ir nuolankiems prieš užsienio galybę, keliančią pavojų mūsų žmonėms.“
R. Duterte kol kas viešai nesureagavo, nors neseniai jis kritikavo Kinijos ryžtingą elgesį jūroje.
„Myliu Kiniją... bet turime paklausti: ar teisinga, kad šalis reiškia pretenzijas į visą vandenyną?“ – gegužę sakydamas kalbą pabrėžė jis.
Filipinų užsienio reikalų sekretorius Teodoro Locsinas savo ruožtu šią savaitę pranešė pareiškęs Kinijai diplomatinį protestą dėl laivo nuskandinimo.
Tuo metu Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas ketvirtadienį pavadino incidentą „įprastu jūsų eismo įvykiu“.
Ji apkaltino Manilą neatsakingu elgesiu „be patikrinimo politizuojant incidentą“.
Įvairių šalių pretenzijos į Pietų Kinijos jūrą kelia įtampą regione, kadangi šiuo vandens keliu gabenamos milijardų dolerių vertės prekės. Be to, manoma, kad šios jūros dugne esama gausių naftos atsargų.
Rido sekluma – akvatorija, į kurią pretenduoja tiek Manila, tiek Pekinas – yra už 200 jūrmylių (370 km) nuo Filipinų išskirtinės ekonominės zonos ribos ir toli nuo artimiausio Kinijos sausumos masyvo.
2016 metais Manila laimėjo svarbią bylą, iškeltą Kinijai dėl jos pretenzijų Pietų Kinijos jūroje, tačiau R. Duterte nusprendė nusileisti šiame ginče mainais į Pekino investicijas.
Filipinų opozicijos politikai, taip pat dalis visuomenės ir žiniasklaidos tvirtina, kad R. Duterte pardavė šalies suverenitetą ir mainais beveik nieko negavo.
