Dabartinės maisto kainos pasaulyje, anot „FAO Food Price Index“ skaičiavimų, yra 7,5 proc. didesnės už 2014-2016 metų vidurkį. O paskutinis praėjusių metų mėnuo pasižymėjo aukštesnėmis kainomis už bet kurį kitą paskutinių 6 metų mėnesį, skelbiama „Weforum“.
Pasak FAO, dėl sumažėjusių palmių aliejaus atsargų, pakilo šio produkto kaina, o gruodį augalinio aliejaus kainų indeksas išaugo beveik 5 proc., lapkritį – net 14,5 proc. Tai prisidėjo ir prie bendro maisto kainų indekso kilimo. Sausi orai ir gamybos bei tiekimo sutrikimai dėl COVID-19, o kartu ir išaugusi Indijos bei Kinijos rinkų paklausa, lėmė spartesnį atsargų išeikvojimą.
Nukentėti gali priklausomos nuo importo šalys
Jungtinės tautos perspėja, kad toks maisto produktų kainų kilimas gali „sukurti didelių problemų“ skurdesnėms, nuo importo priklausomoms valstybėms, rašoma „Financial Times“.
Kainos dar nepasiekė tokių aukštumų kaip pirmojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau ši augimo trajektorija kelia nerimą, tvirtina ekspertai. „Tai gali tapti didele rizika mažiau išsivysčiusioms šalims, kurios yra priklausomos nuo maisto importo“, – FT tvirtino FAO ekonomistas Abdolreza Abbassianas.
„Rusija gali mobilizuotis protestams“
Naujienų agentūros „Bloomberg“ analitikai sudarė šalių, kuriose produktų augimo kainos gali sukelti neramumus, sąrašą. Viso, anot jų, pasaulyje yra penki tokie „karštieji taškai“. Į nerimą keliančius rodiklius demonstruojančių valstybių sąrašą pateko ne tik Brazilija, Nigerija ar Indija, bet ir Turkija su Rusija. Būtent šiose didelėse valstybėse žmonės maistui išleidžia didelę dalį savo pajamų.
„Bloomberg“ primena, kad Rusijoje dar gyvi prisiminimai apie augančias kainas ir tuščias parduotuves posovietiniu laikotarpiu. Kremlius seniai jau nurodė įvesti kvotas grūdų eksportui ir reguliuoti staiga pabrangusio sviesto ar cukraus kainas. Tačiau tokie dirbtiniai ribojimai, perspėja ekspertai, gali sukelti infliacijos augimą.
Rusija gali pademonstruoti ir „tikrą politinę mobilizaciją“ dėl augančių maisto produktų kainų, „Bloomberg“ cituojamas „Peterson Institute for International Economics“ ekspertas Cullenas Hendrixonas.
„Autoritarinės valstybės, kaip jau įprasta, labiau kantrios protestams „dėl virtuvės stalo problemų“, negu akcijoms prieš korupciją ar autoritarizmą, tačiau „arabų pavasaris“ parodė, kad pirmieji gali labai greitai peraugti į antruosius“, – pareiškė jis.
