ES pradedama plėtoti Žemės stebėjimo programa (GMES) – svarbus europinis projektas, palengvinsiantis aplinkos valdymą ir žmonių saugumo užtikrinimą. Ši projektas padės efektyviau stebėti žemės paviršių, likviduoti jūros lygio kilimo, stichinių nelaimių ir avarijų, tokių kaip naftos išsiliejimas, pasekmes.
Europos Parlamento pranešėjo GMES klausimu Norberto Glantės paprašėme paaiškinti, kam reikalinga ši iniciatyva.
Kodėl Europai reikia Žemės stebėjimo programos?
Nors šiuo metu duomenis apie žemės paviršių renka valstybės, tyrimų institutai ir kariškiai, šiems duomenims trūksta suderinamumo. GMES esmė – patikimų duomenų rinkimas ir apdorojimas pasinaudojant palydovais ir žemėje esančia infrastruktūra.
GMES palydovus ES kuria bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra, o ES narės priims ir apdoros duomenis ir pateiks juos vartotojams. Netrukus prasidės šio projekto vykdymo fazė.
Kokią praktinę naudą atneš GMES projektas?
Siekiame geriau valdyti aplinką, gaudami informaciją apie žemės paviršių, bioįvairovę, vandenynų būklę ir atmosferos sudėtį. Bus paprasčiau užtikrinti žmonių saugumą stichinių nelaimių atvejais.
Įvykus žemės drebėjimui, iš palydovų gauti detalūs planai palengvins gelbėjimo komandų darbą. Bus paprasčiau stebėti dėl klimato kaitos kylantį jūros lygį, o dėl tanklaivio avarijos išsiliejus naftai bus paprasčiau sekti naftos dėmių plitimą ir įspėti pakrantės tarnybas.
Ar turėdami Žemės stebėjimo programą sugebėsime sušvelninti į Haičio žemės drebėjimą panašių gamtos katastrofų padarinius?
Įvykus stichinei nelaimei, GMES leistų greičiau suteikti pagalbą. Vaizdinė informacija padėtų rasti nukentėjusius regionus, įvertinti infrastruktūrai – gatvėms, geležinkeliams, oro uostams – padarytą žalą. Padėti gyventojams ar juos evakuoti būtų paprasčiau.
Ar nedarbo lygiui pasiekus rekordines aukštumas, pateisinamas mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas panašiems projektams?
Nors galutiniai projekto kaštai dar neįvertinti, kalbame apie kelis šimtus milijonų eurų – infrastruktūros projektui tai tikrai nėra daug. Juk argumentas, jog tiesti kelius aukšto nedarbo laikotarpiu yra per brangu, nėra rimtas?
Kokie klausimai lieka neišspręsti?
Visų pirma, biudžeto klausimas – programos kaina išaugo 70 proc., todėl būtina rasti naujų lėšų palydovų paleidimui. Antra, ką daryti su duomenimis – apmokestinti ar leisti jais naudotis nemokamai? Trečias klausimas – sambūvis su privačiomis bendrovėmis, teikiančiomis panašias paslaugas ir duomenis.
