Pagrindinis pabėgėlių srautas keliauja į Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Vengriją ir Moldovą. Mažesnis žmonių skaičius nusprendė išvykti į Rusiją ir Baltarusiją.
BBC kalbėjosi su Ukrainos pabėgėliais ir savanoriais iš kaimyninių Europos šalių, kurie padeda bėgantiems nuo karo Ukrainoje.
Moters, pabėgusios iš Ukrainos į Moldovą, pasakojimas:
„Į kontrolės punktą Mogiliovas-Podolskis pasienyje su Moldova atvykome apie šeštą valandą vakaro, ten buvo didžiulė eilė. Stovėjome joje keletą valandų, praktiškai nejudėdami. Faktas yra tas, kad kas sekundę, beveik kiekviename priešais stovinčiame automobilyje buvo kariuomenei tinkamo amžiaus vyrų, kurie bandė išvažiuoti į užsienį, bet juos atgrasė, su kiekvienu buvo kalbama. Pasienietis pasakojo, kad kai kurios mašinos tiesiog apsisuko, kai kuriose prie vairo sėdo moterys, o vyrai išvažiavo. Išstovėję šioje vietoje šešias valandas supratome, kad galime užstrigti daugiau nei vienai parai. Nusprendžiau eiti į kitą patikros punktą ir tai buvo teisingas sprendimas. Po kelių valandų atvažiavome į netoliese esantį kontrolės punktą, ten buvo vos pora dešimčių mašinų.
Nepaisant mažo išvykstančiųjų skaičiaus, dėl tų pačių priežasčių teko laukti gana ilgai, tačiau po trijų ar keturių valandų sieną kirsti pavyko. Po to nuėjome nakvoti, jau buvo rytas. Aš nemiegojau dvi dienas, iš kurių dieną praleidau vairuodama; būklė buvo ne visai tinkama, bet tikriausiai adrenalinas padėjo išsilaikyti. Atvykome į viešbutį Moldovoje, kurį mums padėjo užsakyti draugai.
Kitą rytą buvome sujaudinti iki ašarų, kaip žmonės mus sutiko, kaip mums padėjo, kaip atnešė karštų patiekalų, klausė, kaip galėtų mums padėti. Moteris priėjo prie mano tėvo viešbutyje ir pasakė: „Sveiki, mano vardas Lilia, aš esu šio miesto mere, kaip aš galiu jums padėti?"
Visą šį laiką galvoju apie ten pasilikusius žmones. Buvo labai sunku emociškai, bet paskutinę akimirką sugebėjome palikti Kijevą ir tokiu būdu atsidūrėme saugioje vietoje. Kitas kelionės tikslas buvo Rumunija, kur brolio draugai sutiko mums duoti butą, kuriame galėtume apsistoti ir gyventi tiek, kiek reikės. Kirsti Rumunijos sieną buvo daug lengviau nei sieną tarp Ukrainos ir Moldovos, tai ilgai neužtruko.
Visi žmonės labai nerimavo ir stengėsi padėti, pradedant nuo pirmos degalinės už pasienio, kur stovi savanoriai ir siūlo valgyti – sako, imk, nesidrovėk, klausia, kaip gali padėti.
Žmonės, padėję mums įsikelti, yra buto savininkės draugai, dabar gyvenančios JAV. Mums visiškai nepažįstami daro viską, siūlo pagalbą, sako: „Nešvaistykite pinigų, mes jums visiems padėsime“. Visa tai labai netikėta ir malonu. Nežinai, kaip į tai reaguoti.“
Liudmila – pabėgėlė ir savanorė, dabar Vokietijoje, Esenas:
„Keliavome labai sunkiai, penkias dienas, stovėjome 40 kilometrų eilėje prie sienos. Esame iš Ivano Frankivsko. Mums neužteko benzino nes taupėme pinigus. Buvo labai šalta, vaikui prišalo plaukai prie automobilio langų.
Penkta diena – sėdim, o aš jau nebesuprantu ar mašina važiuoja, ar ne. Nuvažiavau į artimiausią pirmosios pagalbos skyrių, gydytojai pasakė, kad cukrus nukrito dėl to, kad mažai valgau. Privertė valgyti daug saldumynų, gerti saldžią arbatą, davė tabletę, po kurio laiko pasijutau geriau.
Vaikas peršalo, susirgo bronchitu. Savanoriai davė tabletes. Antrasis vaikas taip pat susirgo ir viduriavo. Ėjau iš namų į namus, prašydama kokių nors piliulių nuo viduriavimo. Žmonės davė ir padėjo, kaip galėjo. Automobilyje buvo 11 žmonių, penki iš jų – vaikai. Suaugusieji yra tik moterys. Važiavome be daiktų, tik su dokumentais. Kirtome Ukrainos sieną, po to lenkišką, savanoriai mus pavežė, tada susirado kažkokį transportą, kuriuo nuvežė į Vokietiją.
Mano serganti mama liko Ukrainoje. Dabar kaimynai, kaip įmanydami ja rūpinasi. Bendravimas su jais labai prastas. Dabar renkame daiktus, vaistus, maistą, savanoris paims ir automobiliu pristatys į Ivano Frankivsko sritį – į pirmosios pagalbos postą, kaimo tarybą, vargstantieji paims tai, ko reikia. Dar neįsivaizduoju savo ateities. Vaikui devyneri, jai čia patinka, nori čia mokytis. Ji sako, kad jai čia daug geriau nei ten. Ji patyrė didelį stresą, vaikas buvo labai išsigandęs.“
Prasidėjus karui su Ukraina ir tūkstančiai rusų pabėgo iš šalies
Tūkstančiai – o gal ir dešimtys tūkstančių, tikslių duomenų nėra, prasidėjus invazijai į Ukrainą išvyko iš šalies. Žmonės bėga nuo baimės ir nežinomybės, nuo nenoro būti siejamiems su karą pradėjusia valstybe, nuo ekonominės krizės pradžios. Populiariausia kryptis iki šiol yra Gruzija, iš jos rusai pradėjo išvykti pernai, po Aleksejaus Navalno būstinės žlugimo, pripažinus jo struktūras ekstremistinėmis organizacijomis, paskelbus, kad žurnalistai ir žiniasklaida yra „užsienio agentai“.
Gruzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo vasario 24 dienos į šalį atvyko daugiau nei 20 tūkst žmonių. Vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris tvirtina, kad šalyje tebėra apie 3000 migrantų. Labiausiai prieinamos kryptys yra Armėnija ir Turkija, į kurias lengviausia nuskristi, nepaisant smarkiai išaugusių bilietų kainų. Be to, žmonės laikinai ar visam laikui – jie patys dar nežino – persikelia į Azerbaidžaną, Jungtinius Arabų Emyratus, Kazachstaną, Kirgiziją, bevizes Centrinės ir Pietų Amerikos šalys.
Turintieji vizas ir tokią galimybę – oro eismo nutraukimo sąlygomis – keliauja per trečiąsias šalis į JK, JAV ir Europos Sąjungą: traukiniu į Suomiją arba autobusu į Rygą.
Dėl tokios plėtros jau smarkiai išaugo būsto nuomos kainos. Kai kurie išvykę susidūrė su neigiamu požiūriu į juos – Tbilisyje butų nuomos pasiūlymuose kartais rašo, kad neišnuomos būstą nei rusams, nei baltarusiams. Daugiau nei 15 000 Gruzijos piliečių jau pasirašė peticiją, reikalaudami įvesti vizų režimą su Rusija.
„Telegram“ mesendžeryje pokalbių jau yra daugiau nei tuzinas, juos vienija pavadinime esantis žodis „persikėlimas“, o tada nurodoma šalis. Kiekviename iš jų dalyvauja nuo 3 tūkstančių iki 40 tūkstančių dalyvių. Žmonės, kurių daugelis apie emigraciją galvojo tik teoriškai, bet galiausiai per 2-3 dienas susikrovė daiktus ir išvyko, padeda vieni kitiems spręsti esminius kasdienius klausimus: kaip rasti patikimą maklerį, kaip atidaryti sąskaitą banke, kaip prisijungti prie mobiliojo ryšio operatoriaus.
Kaip rasti vietinę valiutą – tokiomis sąlygomis, kai „Visa“ ir „Mastercard“ sistemos neveikia su rusiškomis kortelėmis, o grynųjų rublių išsikeisti beveik neįmanoma – daugelyje šalių jie niekada nebuvo populiaria valiuta.
