Smogusi finansinė krizė skaudžiai atsiliepė paprastiems žmonėms. Kai kurie jų prarado vienintelį pajamų šaltinį – darbą.
Įspūdingai atrodo ir sėkmės sulaukusių verslininkų bei oligarchų praradimai. Dalis buvusių milijonierių, negalėdami susitaikyti su bankrotu (ypač Vakarų verslininkai), suvedė sąskaitas su gyvenimu, kita dalis savo turtus iš dalies sugebėjo išsaugoti.
Tačiau jie taip reikšmingai sumažėjo, kad daugelis analitikų pradėjo kalbėti, jog Rusijos oligarchai, anksčiau darę įtaką Kremliui, praras savo pozicijas.
Tačiau ar tikrai Kremliaus ir oligarchų santykiai kardinaliai pasikeitė?
Ilgą laiką oligarchai Rusijoje buvo tokie pat nepopuliarūs kaip į kitą miestą atvažiuojanti futbolo komanda. Juk daugelis rusų tebemano, jog praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje vykusi privatizacija buvo ne kas kita kaip tautos turtų išvogimas.
Būtent tada ir atsirado oligarchai – kuo daugiau spėjai privatizuoti už labai nedidelius pinigus, tuo didesniu oligarchu tapai.
Štai todėl beveik niekas Rusijoje neužjautė buvusio „Jukos” vadovo Michailo Chodorkovskio, kuris laukia dar vieno nuosprendžio. Niekam nerūpėjo ir savo turtus palikti priverstų bei bėgti turėjusių Boriso Berezovskio ar Vladimiro Gusinskio likimai.
Daugelis ir dabar piktdžiugauja, kad ir Vladimiro Putino paskelbtą oligarchų medžioklę išgyvenę verslininkai priversti kovoti, kad išliktų dėl krizės.
„Nematau jūsų parašo”
Dar daugiau, visus džiugina, kad pinigus prarandantys verslininkai toliau smaugiami ir žeminami valdžios. Taip įvyko šių metų birželį. Daugelis tai įvertino kaip viešą pažeminimą, kai ministras pirmininkas V.Putinas kreipėsi į vieną žinomiausių Rusijos turtuolių.
„Kažkaip nematau jūsų parašo. Ateikite čia, pasirašykite”, – pareiškė premjeras Olegui Deripaskai per posėdį, skirtą atnaujinti Pikaliove esančios probleminės gamyklos darbui.
Vienu turtingiausių Rusijos žmonių laikomas O.Deripaska pastaruosius mėnesius buvo priverstas derėtis dėl savo korporacijos skolų restruktūrizacijos. Iš viso oligarchą slegia 20 mlrd. JAV dolerių (apie 48 mlrd. litų) skolų našta.
Visa tai ir dar griežtas valdžios tonas prieš televizijos kameras privertė daugelį patikėti, jog oligarchai visiškai prarado savo įtakos, kurią turėjo prezidento Boriso Jelcino valdymo laikotarpiu, likučius.
Vis dėlto žurnalo „Forbes” rusiškos versijos, kurioje kasmet publikuojami turtingiausių šalies ir pasaulio žmonių reitingai, vyriausiasis redaktorius Maksimas Kašulinskas nemano, jog dabartinė krizė yra tokia jau didelė problema oligarchams.
„Krizė jiems įprasta situacija. Tuo momentu jiems suveikia kažkoks apsauginis mechanizmas ir jie pradeda elgtis daug agresyviau. Jie pradeda daug rimčiau žiūrėti į savo verslą, negu galėjo sau leisti, kai turėjo stabilų pelną ir pinigai buvo pigūs”, – sakė jis.
Birželį vykusio V.Putino ir O.Deripaskos incidento, jo nuomone, taip pat neverta pervertinti.
Svarbu išlikti
Dalis ekspertų taip pat pritaria M.Kašulinsko nuomonei. Jų teigimu, visai nesvarbu, kiek pinigų oligarchas prarado per krizę. Jam svarbiausia išlaikyti savo verslą.
Tačiau per pastaruosius metus nemažai Rusijos verslininkų buvo priversti kreiptis į valdžią prašydami finansinės paramos. O kai Kremlius sutinka tokią paramą suteikti, tai dažniausiai iškelia nemažai ne visai malonių sąlygų.
Vis dėlto valstybės paramos nei verslininkai, nei oligarchai nevengė. Nevengė jos dalyti ir pati Rusijos valdžia, kuri, anot Rusijos verslo žurnalo „Finans” vyriausiojo redaktoriaus Olego Anisimovo, per šiuos metus paremdavo ne tik oligarchus, bet ir smulkesnius verslininkus.
„Nepasakyčiau, kad valdžia kaip nors specialiai gelbėjo oligarchus. Valstybė greičiau veikė su jais kaip partnerė. Ji iš dalies buvo priversta tai daryti. Juk ką reiškia oligarcho bankrotas? Tai automatiškai reiškia, kad atsakomybė už šimtus tūkstančių žmonių, dirbusių oligarcho įmonėse, tenka valstybei. Ar jai reikia prisiimti tokią atsakomybę? Manau, kad ne”, – sakė jis.
Liaudis muš turčius
Teoriškai oligarchai dabar daug labiau priklausomi nuo vyriausybės, kuri per valstybės bankus yra didžiausia jų kreditorė. Tačiau O.Anisimovas mano, kad valdžiai nenaudinga, kad įmonės, kurias valdo oligarchai, bankrutuotų.
„Sakyčiau, kad nekvaili žmonės sėdi Kremliuje. Jie supranta, jog patogu turėti oligarchus, kurie, jeigu kils liaudies nepasitenkinimas, taps už jį atsakingi. Žmonės bus nepatenkinti ne valdžia, o jais”, – sakė O.Anisimovas.
Be to, pasak analitiko, oligarchų šansai išlaikyti savo aktyvus yra gana dideli, nes valdžia supranta, jog nesugebės pati taip efektyviai valdyti įmones. Taigi nenuostabu, kad daugeliui oligarchų pavyko susitarti su vyriausybe dėl skolų restruktūrizacijos.
Juk esant dabartinei finansinei ir ekonominei padėčiai pasaulyje ir Rusijoje, bankams daug svarbiau sugrąžinti išduotus kreditus, negu perimti į savo žinią bankrutavusius fabrikus ir gamyklas.
Yra ir objektyviai teigiamų ženklų. Per pastaruosius mėnesius Rusijos įmonių aktyvų kainos gerokai išaugo. Atsigauna ir fondų indeksai. Tai, anot ekonomikos ekspertų, turėtų šiek tiek pataisyti Rusijos verslininkų padėtį.
Todėl, bent jau šiuo momentu, kalbėti apie tai, kad oligarchai savo amžių jau atgyveno, yra per anksti. Net ir turėdami rimtų bėdų jie dar lieka rimtais žaidėjais Rusijos politinėje scenoje.
Parengė Maratas Iljasovas
