Dabar Rusija per vieną naktį dažnai apšaudo Ukrainą didesniu dronų skaičiumi nei per ištisus mėnesius 2024-aisiais, o analitikai teigia, kad atakų skaičius gali dar labiau išaugti. Liepos 8-ąją Rusija paleido rekordiškai daug – virš 700 dronų.
Kai kurie ekspertai teigia, kad netrukus šis skaičius gali viršyti 1 tūkst. per dieną.
Intensyvėjant dronų išpuoliams, JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė Rusijai laiko iki rugsėjo pradžios sudaryti paliaubas arba imsis naujų sankcijų – tikėtina, kad Maskva šiuo laikotarpiu pasinaudos, kad padarytų kuo didesnę žalą Ukrainai.
Rusija smarkiai padidino dronų gamybą ir, atrodo, ketina ją toliau spartinti. Pradėjusi importuoti dronus „Shahed“ iš Irano pusketvirtų metų trunkančio plataus masto karo pradžioje, Rusija padidino savo vidaus gamybą ir patobulino originalų dizainą.
Rusijos gynybos ministerija teigia, kad savo dronų pajėgas verčia atskira kariuomenės šaka. Ji taip pat įsteigė specialų centrą, skirtą dronų taktikai tobulinti ir juos valdantiems asmenims geriau apmokyti.
„Tai dronų karas“
Anot Rusijos karinių tinklaraščių autorių ir Vakarų analitikų, Rusijos inžinieriai pakeitė originalų Irano „Shahed“ dizainą, kad padidintų dronų pasiekiamą aukštį ir būtų sunkiau juos numušti. Taip pat šio tipo dronas tapo atsparesnis užblokavimams elektroninėmis priemonėmis ir gali nešti galingas termobarines kovines galvutes. Kai kuriuose šių dronų naudojamas dirbtinis intelektas, kad jie veiktų autonomiškai.
Originalusis „Shahed“ ir jo rusiška kopija, vadinama „Geran“, turi variklį, leidžiantį skrieti 180 km per val. greičiu. Pranešama, kad ruošiama greitesnė reaktyvinė versija.
Vašingtone įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW) pažymėjo, kad bendradarbiavimas su Kinija leido Rusijai apeiti Vakarų sankcijas dėl elektronikos, skirtos dronų gamybai, importo. Ukrainos karinė žvalgyba apskaičiavo, kad Rusija iš Kinijos gauna iki 65 proc. komponentų savo dronams „Geran“. Pekinas šiuos teiginius atmeta.
Iš pradžių Rusija pradėjo iranietiškų dronų gamybą Tatarstane esančioje Alabugos gamykloje. Naujienų agentūros AP tyrimas parodė, kad Alabugos gamykloje dirbo jaunos afrikiečių moterys, kurios teigė, kad buvo apgaule įkalbėtos ten įsidarbinti. Vėliau „Geran“ pradėti gaminti gamykloje Udmurtijoje, į vakarus nuo Uralo kalnų. Ukraina yra rengusi dronų atakas prieš abi gamyklas, tačiau gamybos jai nepavyko sužlugdyti.
Sekmadienį pasirodžiusiame valstybinės televizijos „Zvezda TV“ reportaže gamykla Alabugoje apibūdinama kaip didžiausia pasaulyje kovinių dronų gamykla.
„Tai dronų karas. Esame jam pasirengę“, – sakė gamyklos direktorius Timuras Šagivalejevas, pridurdamas, kad gamykloje gaminami visi komponentai, įskaitant variklius ir elektroniką, taip pat veikia nuosava bepiločių valdymo mokykla.
Reportaže buvo parodyta šimtai juodų „Geran“ dronų, sukrautų sovietiniais plakatais išpuoštame surinkimo ceche. Viename iš jų buvo pavaizduotas sovietų branduolinės bombos kūrėjas Igoris Kurčatovas, sovietų kosminės programos vadovas Sergejus Koroliovas ir diktatorius Josifas Stalinas bei užrašas: „Kurčatovas, Koroliovas ir Stalinas gyvena tavo DNR.“
Pakeista taktika ir gynybos būdai
Rusijos kariuomenė patobulino savo taktiką ir vis dažniau naudoja oro gynybą klaidinančius dronus, pavadintus „Gerbera“. Jie labai panašūs į kovinius dronus ir skirti Ukrainos gynybai suklaidinti bei nukreipti dėmesį nuo mirtinesnių dvynių.
Naudodama daug dronų vienos atakos metu, Rusija siekia apkrauti Ukrainos oro gynybą ir neleisti jai nusitaikyti į brangesnes sparnuotąsias ir balistines raketas, kurias Maskva dažnai naudoja kartu su dronais, siekdama smogti tokiems taikiniams kaip infrastruktūros objektai, oro gynybos baterijos ir oro bazės.
Buvęs Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Michailas Zvinčukas, kuris kuria populiarų karinį tinklaraštį, pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė išmoko sutelkti dėmesį į kelis taikinius, kad poveikis būtų kuo didesnis. Jis rašė, kad dronai gali valandų valandas klaidžioti Ukrainos dangumi, zigzagais aplenkdami gynybos sistemas.
„Mūsų gynybos pramonės produkcija leidžia praktiškai kasdien rengti masinius smūgius be pertraukų, kad būtų sukaupti reikalingi ištekliai, – sakė kitas karinis tinklaraštininkas Aleksandras Kocas. – Mes jau ne išskleidžiame pirštus, o smūgiuojame kumščiu į vieną vietą, kad būtume tikri, jog pataikysime į taikinius.“
Ukraina pasikliauja mobiliosiomis grupėmis, ginkluotomis kulkosvaidžiais, nes tai yra nebrangus atsakas į dronus , kad nereikėtų naudoti brangių Vakarų tiekiamų oro gynybos raketų. Ji taip pat sukūrė dronus perėmėjus ir stengiasi išplėsti jų gamybą, tačiau nuolat didėjantis Rusijos atakų skaičius apsunkina jos gynybą.
Kaip Rusija gali sau tai leisti
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, nepaisant tarptautinių sankcijų ir didėjančios naštos šalies ekonomikai, Rusijos karinės išlaidos šiais metais padidėjo 3,4 proc. per 2024-uosius, o tai sudaro apie 200 mlrd. dolerių (171,42 mlrd. eurų). Nors spaudimas biudžetui gali padidėti, anot instituto, dabartinis išlaidų lygis Kremliui yra įveikiamas.
Prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad praėjusiais metais kariuomenei buvo pristatyta daugiau kaip 1,5 mln. įvairių tipų dronų.
Ukrainoje įsikūrusi atvirojo kodo žvalgybos organizacija „Frontelligence Insight“ šį mėnesį pranešė, kad nuo 2022-ųjų, kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija paleido daugiau kaip 28 tūkst. dronų „Shahed“ ir „Geran“, iš kurių dešimtadalis buvo paleisti vien per praėjusį mėnesį.
Nors balistinės ir sparnuotosios raketos yra greitesnės ir galingesnės, jos kainuoja milijonus ir yra prieinamos tik ribotais kiekiais. „Geran“ kainuoja tik dešimtis tūkstančių dolerių – nedidelę dalį balistinės raketos kainos.
Maždaug 2 tūkst. km siekiantis dronų nuotolis leidžia jiems apeiti kai kurias gynybos priemones, o dėl palyginti didelės 40 kg sprogmenų apkrovos jie yra labai veiksminga priemonė, kurią Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) vadina „žiaurios sekinančios logikos“ dalimi.
CSIS juos pavadino „ekonomiškiausiais iš Rusijos ugnies galios smūgių arsenalo“.
„Rusijos planas – įbauginti mūsų visuomenę“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridurdamas, kad Maskva siekia paleisti nuo 700 iki 1 000 dronų per dieną. Savaitgalį Vokietijos generolas majoras Christianas Freudingas interviu teigė, kad Rusija siekia turėti galimybę paleisti 2 tūkst. dronų per vieną ataką.
Rusija svarsto dronų pajėgas paversti atskira karine šaka
Daugiau nei 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje itin svarbūs tapo trumpojo nuotolio koviniai dronai, kurie pakeitė kovos eigą, greitai pastebėdami ir taikydamiesi į karius bei ginklus 10 km spinduliu esančioje žudymo zonoje.
Iš pradžių Rusijos dronų daliniai buvo kuriami vidutinio lygio vadų iniciatyva ir dažnai rėmėsi įranga, įsigyta iš privačių aukų. Kai dronų atsirado daug, praėjusį rudenį kariuomenė ėmėsi šių dalinių paskyrimo vienai vadovybei.
V. Putinas pritaria Gynybos ministerijos siūlymui dronus paversti atskira ginkluotųjų pajėgų šaka, pavadinta Bepiločių sistemų kariuomene.
Rusija vis daugiau dėmesio skiria mūšio lauko dronams, naudojantiems plonus šviesolaidinius kabelius, todėl jie yra atsparūs trikdymui ir gali veikti iki 25 km. Ji taip pat įkūrė „Rubikon“ – centrą, skirtą dronų operatoriams mokyti ir geriausiai taktikai kurti.
Tokie abiejų pusių naudojami šviesolaidiniai dronai gali skraidyti giliau į užnugario zonas, taikydamiesi į tiekimo, paramos ir vadovavimo struktūras, kurios iki šiol buvo laikomos saugiomis.
Michaelas Kofmanas, karo ekspertas iš strateginių studijų centro „Carnegie Endowment of International Peace“ (CEIP), teigė, kad Rusijos pažanga Ukrainai iškėlė naujų gynybinių iššūkių.
„Ukrainos kariuomenė turi tobulinti užnugario apsaugos būdus, įsitvirtindama daug giliau“, – neseniai pasirodžiusioje tinklalaidėje sakė M. Kofmanas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
