Rusijos sostinės Maskvos miesto teismas neseniai paskelbė dar vieną nuosprendį gaujos, kuri plėšdavo ir žudydavo valiutos keityklų kasininkus, nariams. Dauguma šios grupuotės narių buvo moterys.
Atpildas
Šį kartą nuosprendį išklausė gaujos vadeiva Svetlana Kozlova, pamaskvės miesto Lobnės gyventoja. Jai teismas paskyrė 23 metus laisvės atėmimo ir 2 milijonus rublių baudos. Ši 44 metų moteris yra baigusi Ščepkino aukštąją teatro mokyklą. Banditai ją vadino Sonka Auksine Rankele.
Už savo legendinę pirmtakę, kuri veikė XIX amžiaus pabaigoje, šiuolaikinė Sonka buvo daug žiauresnė. Kad ir daug apiplėšusi žmonių, pirmoji Sonka nežudė. Na o S. Kozlovai kitų žmonių gyvybės nieko nereiškė. Jai svarbiausia buvo gauti pinigų, nesiskaitant su jokiomis priemonėmis.
Kartu su S. Kozlova nuosprendį išklausė keturiasdešimtmetė Vladimiro srities gyventoja Svetlana Jesaulenko ir jos 22 metų sūnus Stanislavas Jesaulenko. Motinai teismas paskyrė 16, o sūnui – 21 metus laisvės atėmimo. Jiedu dar turės sumokėti 400 000 rublių baudą.
Gaujos narys iš Serpuchovo Denisas Ižickis (28 m.) nuteistas kalėti 14 metų, o Konstantinas Pakas (45 m.) iš Ukrainos – 11 metų. Visi vyrai bausmes atliks griežtojo režimo kolonijose.
Pernai Maskvos miesto teismas paskelbė tos pačios bylos nuosprendį – Janui Gončiarovui (23 m.) davė 19 su puse metų laisvės atėmimo. O dar anksčiau buvo nuteista ir geriausia vadeivos S. Kozlovos draugė Ukrainos pilietė Olga Lian (29 m.). Jai bendrojo režimo pataisos kolonijoje teks praleisti 15 metų. Ši Dnepropetrovsko internato auklėtinė jau iki tol buvo gerai žinoma teisėsaugai – ne kartą Maskvos srityje buvo sulaikyta už prostituciją ir narkotikų laikymą.
Svingerių grupuotė
Kriminalistai išsiaiškino, jog S. Kozlovos gaujos nariai vieni su kitais kartu gyveno kaip kokie svingeriai arba juos siejo giminystės ryšiai. Štai Svetlana Jesaulenko ir jos sūnus gyveno Kiprevo kaime pas Konstantiną Paką, kuris buvo ir Svetlanos sugyventinis. Minėtoji gaujos narė Olga Lian, anksčiau gyvenusi su K. Paku, dabar buvo susiradusi jaunesnį meilužį – J. Gončiarovą.
S. Kozlova, kuri vadovavo šiems plėšikams ir žmogžudžiams, buvo gaujos „idėjų generatorius“. Kriminalistai išsiaiškino, kad būtent ji, pati anksčiau dirbusi valiutos keitykloje, sugalvojo tokių žiaurių nusikaltimų schemą. Nusikaltėlė labai sėkmingai panaudojo ir įgūdžius, įgytus prestižine tarp aktorių laikomoje aukštojoje mokykloje. Pirmiausiai į savo padėjėjus ji pasikvietė už prostitucijos organizavimą jau teistą Balašichos miesto gyventoją Olgą Lian ir jos sugyventinį, buvusį Serpuchovo tardymo izoliatoriaus darbuotoją Janą Gončiariovą. Po to prie jų prisidėjo ir kiti.
Dingusių valiutos keityklų darbuotojų giminaičiai kreipdavosi į miliciją ir ši pradėdavo tyrimą bei paiešką. Ilgą laiką kriminalistams nesisekė. Iš mirties taško pajudėta tik tada, kai Maskvos rytinėje dalyje buvo pagrobta vieno visą parą dirbančios valiutos keityklos direktorė. Pagrobėjai vertė ją skambinti giminaičiams, kad šie sumokėtų išpirką. Pareigūnai nustatė, kad skambinta iš Vladimiro srities Kiržačio miesto.
„Bešukuodami“ to miesto apylinkes, kriminalistai Kiprevo miške visai atsitiktinai surado keturių sudarkytų lavonų liekanas. Tai buvo valiutos keitėjai: Šiaurės Izmailovo gyventoja Jelena Pliuščenko (33 m.), Olga Beliajeva (38 m.) iš Perovo, Novogirejevo gyventojas Vladimiras Pimberas (42 m.) ir Jevgenija Kopylova (38 m.) iš Maskvos, Centro rajono. Visos šios aukos buvo dingusios be pėdsakų.
Kaip tik ne per toliausiai nuo šių vietų gyveno S. Jesaulenko bei J. Pakas, ten vykdavo ir sekso orgijos, kuriose dalyvaudavo S. Kozlova.
Paskutinis pasimatymas
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, S. Kozlovos gauja siautėjo nuo 2008 metų rugsėjo iki 2009 metų gruodžio – per tą laiką apiplėšė daugybę valiutos keityklų ir nužudė ne vieną jų šeimininką. Banditai valiutų keitėjus grobdavo vidury dienos ir tiesiog gatvėje. Operatyviniai darbuotojai suskaičiavo, jog plėšikai pagrobė daugiau kaip 30 milijonų rublių.
Gauja buvo sulaikyta 2010-ųjų gegužę, kai ruošėsi užpulti dar vieno banko darbuotoją. Per kratas buvo surasti kai kurie nužudytų žmonių daiktai, daugiau kaip 1,5 mln. dolerių ir dar keleto bankų darbuotojų, kuriuos ruošėsi užpulti banditai, sekimo duomenys.
Pirmieji su teisėsauga bendradarbiauti ėmė Olga Lian ir jos sugyventinis J. Gončiarovas. Jiedu ir padėjo atskleisti visus nusikaltimus. Tiesa, neatmetama versija, kad nužudytųjų gali būti daugiau ir kad sulaikytieji pasakojo tik apie tuos nusikaltimus, kurių aukų kūnai buvo surasti.
Kaip nustatė tyrėjai, J. Gončiarovas užmegzdavo pažintis su valiutų keityklų darbuotojomis ar savininkėmis ir paskirdavo joms pasimatymą. Po linksmo vakarėlio paprastai kartu su savo bendrininkais auką įtempdavo į visureigį tamsintais langais, o čia suleisdavo stiprių raminamųjų ar narkotikų. Vėliau, nuvežę į atokią vietą miške, banditai auką kankindavo, kol ši pasakydavo, kur pinigai. Paskui, kad neliktų įkalčių, aukas arba paskandindavo ten pat esančiame kanale, arba pasmaugdavo, sukapodavo ir išmėtydavo, tikėdamiesi, kad kūno dalis suės žvėrys ar sules paukščiai. Nužudę auką, nusikaltėliai grįždavo į Maskvą, atsirakindavo valiutos keityklą, susišluodavo pinigus ir dingdavo. Iš visų aukų S. Kozlova dar pagrodavo papuošalus – juos vėliau parduodavo pažįstamiems juvelyrams.
TIK FAKTAI
Sonka Auksinė Rankelė – legendinė XIX amžiaus pabaigos aferistė Sofija Bliuvštein. 1846 metais Varšuvos gubernijoje, Povonzkų kaime, gimusi žydė Sofija Bliuvštein (jos žydiški vardai – Šeindlia Sura, mergautinė pavardė – Solomoniak) buvo nepaprastų gabumų vagilė, išradinga aferistė, kuri sugebėdavo persikūnyti ir į aukštuomenės damą, ir į vienuolę ar paprastą tarnaitę. Ją vaidino „sijonuotu velniu“, demoniška gražuole, kurios akys „hipnotizuoja ir užburia“.
Sonka Auksinė Rankelė laisvėje gyveno tiek pat, kiek ir jos šių laikų kolegė – šiek tiek daugiau negu 40 metų. Kai dar vaikas būdama pradėjo vagiliauti, taip ir nesustojo iki pat išsiuntimo į Sachaliną. Savo nusikalstamoje veikloje ji, ko gero, buvo pasiekusi tobulybę. Jos išvaizda ir charakterio bruožai – žaibiška orientacija, išradingumas, visiškas moralės ir dorovės normų nepaisymas – buvo unikalus derinys, kuris parklupdė šimtus vyrų ir atnešė jai, tegu ir blogą, bet legendinę šlovę.
Sonkai Auksinei Rankelei labiausiai patikdavo vogti iš viešbučiuose apsigyvenusių pinigingų svečių ir juvelyrinių parduotuvių. Prabangiai apsirengusi ji apsistodavo svetimomis pavardėmis geriausiuose Maskvos, Peterburgo, Odesos, Varšuvos viešbučiuose. Visada kruopščiai išstudijuodavo, kaip išdėstyti kambariai, kur veda laiptai ir koridoriai, kur pagrindiniai ir atsarginiai išėjimai.
Viešbučių gyventojus Sonka Auksinė Rankelė apvogdavo tikrai išradingai, o jos metodas net buvo pavadintas „guten morgen“. Ji ant savo avalynės užsimaudavo veltinius ir paprastai paryčiais, kai žmonės saldžiai įmigę, nusėlindavo iki nusižiūrėto kambario. Veikdavo pagal aplinkybes. Jei kambario šeimininkas netikėtai nubusdavo, Sonka Auksinė Rankelė lyg niekur nieko imdavo nusirengti lyg savo kambaryje – neva sumaišiusi kambarius. Viskas baigdavosi meistriškai suvaidinta nuostaba, sumišimu, atsiprašinėjimu ir smagiais kambario šeimininko juokeliais.
