Didžiausią pasaulyje valstybinį fondą išlaikyti padeda didžiuliai Norvegijos naftos ir gamtinių dujų ištekliai, tačiau jis reikalauja, kad bendrovės, į kurias investuoja, imtųsi veiksmų užkirsti kelią su aplinka susijusiai rizikai, įskaitant visuotinį atšilimą.
Naujajame 2030 m. klimato kaitos veiksmų plane fondo aktyvios nuosavybės skyriaus vadovas Wilhelmas Mohnas teigė, kad dirbtinis intelektas ir jo suteikiamos analizės priemonės padės „supaprastinti procesus ir pagerinti sprendimų priėmimą“.
„Duomenų kokybė ir prieinamumas visada trukdė užtikrinti tvarų finansavimą, o dirbtinis intelektas iš tiesų gali padėti šią kliūtį įveikti“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė jis.
Norvegijos centrinio banko „Norges Bank“ valdomas maždaug 2 trilijonų JAV dolerių vertės fondas ragina daugiau nei 8,6 tūkst. viso pasaulio bendrovių, į kurias investuoja, įsipareigoti iki 2050 m. užtikrinti nulines anglies dioksido emisijas.
Fondas ketina parduoti savo turimus akcijų paketus, jei manys, kad įmonės išmeta per daug teršalų arba jų veikla yra pernelyg rizikinga aplinkos atžvilgiu.
„Klimato kaita toliau kelia finansinę riziką, ir ši rizika tik didėja“, – sakė fondo vyriausioji valdymo ir atitikties pareigūnė Carine Smith Ihenacho.
Kai kurios aktyvistų grupės palankiai įvertino naujus fondo tikslus klimato kaitos srityje, tačiau kartu paragino fondą labiau pasistengti.
„Didžioji plano dalis skirta analitikai, informacijos atskleidimui ir įsitraukimui – visoms svarbioms priemonėms tobulinti“, – paaiškino Australazijos įmonių atsakomybės centro vykdomoji direktorė Brynn O'Brien.
„Dabar tereikia nuo rizikos apibūdinimo pereiti prie aktyvios pagalbos ją mažinant“, – sakė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
