Garsusis parkas Charkivo regione buvo sunaikintas Rusijos artilerijos ir raketų ugnimi pačiomis pirmosiomis plataus masto įsiveržimo dienomis.
Rusijos pajėgos nužudė kelis ekologinio parko darbuotojus ir šimtus gyvūnų, sunaikindamos beveik visus pastatus.
Tačiau po trejų metų parkas vėl priima lankytojus. „The Insider“ korespondentas apsilankė čia ir pamatė, kodėl, nepaisant savininkų bei savanorių pastangų, ši vieta vis dar nešioja karo pradžios žymes.
Iki karo šis ekologinis parkas buvo vienas pagrindinių Charkivo srities – ir visos Rytų Ukrainos – turistinių traukos centrų.
Kasdien čia atvykdavo tūkstančiai lankytojų: nemokami autobusai iš kelių Charkivo metro stočių veždavo šeimas pamatyti retų gyvūnų.
140 hektarų plote gyveno daugiau kaip 2 tūkst. žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių ir žuvų. Parke nuolat vyko koncertai, festivaliai, sporto renginiai ir vaikų šventės.
Jis buvo nuolat plečiamas ir modernizuojamas, o savininkas – milijonierius ir Aukščiausiosios Rados narys Oleksandras Feldmanas – dažnai skelbdavo apie naujus gyvūnus reklaminiuose stenduose visame Charkive bei vietos televizijoje.
Kritikai tvirtina, kad O. Feldmanas parką naudojo savo reputacijai gerinti. Jis buvo pernelyg artimas pabėgusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, prisidėjo prie didžiulės Barabašovo rinkos statybos – vietos, siejamos su grynųjų pinigų sandoriais ir agresyviais perėmimais.
O. Feldmanas deklaravo „motinos dovanas“, kurių vertė siekė šimtus tūkstančių dolerių, ir buvo prorusiškos partijos „Opozicinė platforma – už gyvenimą“ (OPZZh) narys, vadovaujamos Viktoro Medvedčuko.
Žmonės parko nesieja su politiniu oportunizmu
Jei O. Feldmanas iš tiesų įkūrė ekologinį parką norėdamas paslėpti savo nuodėmes tarp kapibarų aptvarų ir alpakų ganyklų, šis sumanymas, bent iš dalies, pasiteisino.
Charkivo gyventojams jis jau seniai asocijuojasi pirmiausia su ekologiniu parku, o ne su politiniu oportunizmu ar abejotinais verslo sandoriais.
Feldmano ekologinis parkas buvo atidarytas 2013 m. vasarą. Verslininkas beveik nereagavo į Rusijos Krymo okupaciją ir jos agresiją Donbase – jis nei pasmerkė okupantų, nei parėmė parlamento rezoliucijas, kuriose Rusija buvo vadinama agresore.
Už tai 2022 m. vasario mėnesį rusai „atsidėkojo“ jam ugnies kruša, kuri užgriuvo parką pačiomis pirmosiomis invazijos dienomis.
„Parkas sunaikintas“, – 2022 m. balandžio 5 d., po dar vieno smūgio, drebančiu balsu pranešė O. Feldmanas. Jis pridūrė, kad gyvūnus teks evakuoti iš sugriautų aptvarų arba užmigdyti.
Gyvūnų – net itin pavojingų, kaip liūtai ar tigrai – evakuaciją pradėjo labdaros organizacijos ir savanoriai. 2022 m. balandį ir gegužę, nepaisydami nuolatinio apšaudymo, jie išgelbėjo šimtus gyvūnų, perveždami juos į zoologijos sodus ir prieglaudas visoje Ukrainoje.
Evakuacijos metu šeši parko darbuotojai ir savanoriai žuvo nuo rusų ugnies. Jauniausiam buvo vos penkiolika metų.
Vienoje iš parko alėjų dabar stovi memorialinis plakatas su įrašu: „199 dienos po priešo apšaudymu, šeši žuvę herojai – savanoriai ir darbuotojai, daugiau kaip 300 nužudytų gyvūnų, 90 proc. pastatų ir aptvarų sunaikinta.“
Parkas liko griuvėsiais iki 2022 m. rudens, kai iš Charkivo srities buvo išstumti okupantai. Tų metų lapkritį sugrįžo pirmieji gyvūnai, o 2023 m. vasarą dalis teritorijos vėl buvo atidaryta lankytojams.
Daugelis aptvarų – griuvėsiai
Rudenį Feldmano ekologinis parkas oficialiai atnaujino veiklą. Šiandien jis yra ir savotiškas gyvas Rusijos karo prieš Ukrainą muziejus.
Prie įėjimo vis dar stovi išblukęs, rusų kalba parašytas stendas, kviečiantis į ekskursijas.
„Tas ženklas tiesiog senas, dar prieškarinis“, – rusų kalba aiškina pagyvenęs sargas, piktindamasis lankytojų klausimais.
Rusų raketų skeveldros vis dar guli žolėje. Lankytojų ramybei pastatyti ženklai, patvirtinantys, jog teritorija išminuota ir saugi.
Vis dėlto lankytojų nedaug – net ir esant nemokamam įėjimui bei atnaujintam autobusų maršrutui iš Charkivo.
Parkas palieka slogų įspūdį: daugelis aptvarų – griuvėsiai, pastatai apdegę, o ženklais pažymėtos vietos, kur nukrito rusų raketos.
Mažieji vaikai džiaugsmingai stebi ožkas atviruose aptvaruose ar bėgioja palei tvenkinį, bandydami atkreipti gulbių bei ančių dėmesį. Tačiau paaugliai ir suaugusieji atrodo prislėgti – čia tvyranti fronto atmosfera juntama net stipriau nei pačiame Charkive, mieste, kasdien bombarduojamame.
„Anksčiau parkas atrodė erdvesnis, o teritorija – didesnė“, – tėvams guodžiasi paauglė, kuri čia buvo lankiusis dar prieš karą.
Gyvūnai pripratę prie sprogimų
Gyvūnų aptvarai, kadaise sutraukdavę minias, pavyzdžiui, su leopardais ar Himalajų lokiais, dabar dažnai būna visai tušti.
Net pagrindinė parko atrakcija – du neseniai gimę balti tigriukai – didžiąją laiko dalį praleidžia vieni. Jie tapo pagrindiniu parko pajamų šaltiniu po labdaros aukų.
„Mūsų gyvūnai pripratę prie apšaudymų ir sprogimų. Dauguma į Charkivą paleistų raketų skrenda tiesiai virš mūsų galvų. Mes visi čia tapome atsparūs garsiems, bauginantiems garsams – net ir šie mažyliai“, – aiškina auklė, kai jos klausia, kodėl tigriukai nesislapsto per oro pavojaus sireną.
„Čia jaučiuosi kaip namuose“, – sakė ji su liūdna šypsena. – „Gal net geriau nei namuose. Bent jau čia nešaudo.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
