Spalio pradžioje Estijos Saatse pasienyje pastebėtas ginkluotų vyrų būrys, vadinamieji „žalieji žmogeliukai“. Dėl šio incidento teko sugriežtinti apsaugos priemones ir laikinai sustabdyti eismą abiejose sienos pusėse.
Tuo pat metu Švedijos transporto agentūra pranešė apie staigų GPS trukdžių šuolį Baltijos jūroje: nuo 55 incidentų 2023 m. iki net 733 šiais metais. Vis dažniau virš Baltijos jūros prarandamas navigacijos signalas – lėktuvai laikinai netenka orientacijos, laivų sistemos stringa, o radarų veikla sutrinka. Agentūros duomenimis, trukdymo šaltiniai yra dislokuoti Rusijos teritorijoje.
Beje, dar 2024 m. balandį Estija viešai pareiškė, kad Rusija pažeidžia tarptautinius reglamentus, sąmoningai trukdydama GPS signalams.
Baltijos šalys baiminasi, jog šie veiksmai gali būti „rūko uždangos“ dalis – sąmoningas navigacijos, radarų ir ryšių sutrikdymas, kuris realaus konflikto metu leistų paslėpti kariuomenės judėjimą ir sukelti chaosą gynybos sistemose.
Dėmesys sutelktas į Rusiją
Rusijos regionuose, besiribojančiuose su Baltijos šalimis, vykdoma iš pažiūros nekenksminga veikla: remontuojami keliai, tiltai ir sandėliai. Atrodo, kad atnaujinama sena sovietinė infrastruktūra, kuri kadaise aptarnavo karinius dalinius. Nors visa tai gali atrodyti kaip įprastas modernizacijos procesas, kai kurie ekspertai įžvelgia kitą reikšmę – galimą logistikos tinklo kūrimą, kuris leistų greitai dislokuoti karius.
Tokio scenarijaus pavyzdį istorijoje jau esame matę: 2008 m. pavasarį Rusijos geležinkeliai vykdė „didžiulį remontą“ Kaukaze. Vos po kelių mėnesių, liepą, surengtos pratybos „Kavkaz-2008“, o netrukus prasidėjo karas prieš Sakartvelą, kurį Maskva pateikė kaip „taikos palaikymo operaciją“.
Kremlius silpnina NATO stabilumą
Šiandien konfliktai nebūtinai prasideda nuo šūvių. Dauguma šiuolaikinio karo veiksmų vyksta elektroninėje, kibernetinėje ir informacinėje erdvėje. Vis dažniau girdimos senosios Kremliaus tezės apie „NATO rusofobiją“, „rusakalbių priespaudą“ ir „tėvynainių apsaugą“ – jos vėl plinta socialiniuose tinkluose.
Kaip teigiama šaltinyje, tai nėra vien propaganda. Tai – įtakos priemonė, kuri kuria ideologinį pagrindą galimiems veiksmams ateityje. Kremlius elgiasi atsargiai, bet nuosekliai: oro erdvės pažeidimai, dronų skrydžiai ir kibernetinės atakos yra tos pačios strategijos dalis. Tikslas – ne tiesioginis puolimas, o stabilumo silpninimas ir Vakarų reakcijos į provokacijas patikrinimas.
Karas prasideda ne tada, kai pasigirsta šūviai, o tada, kai visuomenė nustoja kreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus. Pavojus Baltijos šalims kyla ne tada, kai tankai kerta sieną, o tada, kai išjungiami GPS signalai, kai Rusijos orlaiviai įskrenda į NATO erdvę, kai pasienyje pasirodo kariai be atpažinimo ženklų.
Šaltiniai primena: ignoruoti šiuos signalus reikštų kartoti 2014-ųjų klaidą, kai pasaulis nepatikėjo Rusijos agresija Donbase, ir 2022-ųjų – kai daugelis netikėjo didelio masto įsiveržimo į Ukrainą galimybe.
Pasikartojantys oro erdvės pažeidimai
Primename, kad vasarą Lietuvos oro erdvę pažeidus dviem iš Baltarusijos įskridusiems bepiločiams orlaiviams ir kariuomenei susilaukus kritikos dėl reakcijos į šiuos incidentus, P. Cicėnas pabrėžė, kad dabar įdiegtos apsaugos ir stebėjimo priemonės padėtų reaguoti efektyviau.
Liepos pabaigoje skelbta apie nenustatyto tipo bepilotį orlaivį, rastą Jonavos rajone esančiame poligone – prokuratūra skelbė, kad jis nešė sprogstamąjį užtaisą.
Vėliau oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“ – tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė, dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
19 Rusijos bepiločių rugsėjį pažeidė ir Lenkijos oro erdvę – pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie objektus, Lenkija uždarė keturis oro uostus.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jau anksčiau viešai ragino rytiniame NATO flange įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį.
Rusijos oro erdvės pažeidimai pastaruoju metu taip pat fiksuoti ir kitose NATO šalyse – Rumunijoje, Danijoje, Estijoje. Po šių atvejų pradėta plačiau diskutuoti, kaip atremti tokias priešiškų valstybių provokacijas.
NATO valstybių lyderiai, tarp jų ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ragino numušinėti sąjungininkų oro erdvę pažeidusius rusų orlaivius, bet dalis valstybių baiminasi, kad tai gali provokuoti Rusiją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
,auksiniai šaukštai,,
10 kart brangesni ,,drakono dantys,,
,,įsisavinami,, 700 mln.
O PARAZITAI, pelnosi iš mūsų kvailumo.
