Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas ne vienerius metus skelbė savo inicijuotas programas esant socialinio teisingumo pavyzdžiu. Naujausias tyrimas rodo, kad šie teiginiai gali būti tik gražiai sukonstruotas mitas.
Lotynų Amerikos socialinių tyrimų instituto mokslininkai Yolanda D'Elia ir Luisas Franciscas Cabezas pasišovė ištirti vadinamųjų "Bolivaro misijų" istoriją, patikrinti jų rezultatus ir palyginti juos su iškeltais tikslais.
Tyrimo išvados apie H.Chavezo socialinę programą nesako nieko paguodžiančio.
"Misijų" pradžios ženklas buvo duotas 2003 metais, H.Chavezui ruošiantis itin svarbiam referendumui dėl jo atšaukimo iš užimamų pareigų. Sakydamas kalbą karo akademijoje, Venesuelos prezidentas pranešė gavęs Kubos lyderio Fidelio Castro patarimą, kaip išspręsti šalies problemas. F.Castro pasiūlė savo sąjungininkui 20 tūkst. įvairių sričių specialistų iš Kubos, kurie padėtų vykdyti numatytas programas.
Nuo pat pradžių naujosios programos, įdarbinusios nemažą kubiečių būrį, veikė už formalių valstybės struktūros ribų, asmeniškai prižiūrimos H.Chavezo. Viena svarbiausių misijų, vadinama "Barrio Adentro", numatė vargingiausiuose šalies regionuose steigti pirminės medicininės pagalbos centrus, kuriose turėjo dirbti iš Kubos atvykę gydytojai. Misijos "Robinzonas", "Sukrė" ir "Ribas" buvo skirtos kovai su neraštingumu, tuo tarpu misija "Mercal" numatė pagrindinius maisto produktus vargšams pardavinėti žemesnėmis kainomis.
Daugybė kitų programų turėjo siekti skirtingų tikslų, kaip kova su aplinkos tarša, gyventojų aprūpinimas būstu ir dirbama žeme, senųjų Venesuelos gyventojų indėnų teisių užtikrinimas, Venesuelos ginkluotųjų pajėgų rezervo formavimas ar iškirstų miškų atsodinimas.
2004 metais laimėjęs referendumą ir pradėjęs pasiruošimą 2006 metų prezidento rinkimams, H.Chavezas paskelbė, kad naujosios socialinės programos sudarys būsimos "revoliucinės tvarkos", pakeisiančios respubliką, pagrindą. Gigantišką šalies pertvarką turėjo finansuoti pajamos, gautos iš kylančių naftos kainų.
Socialistinės revoliucijos "iš viršaus" planus, kaip žinia, sujaukė 2007 metais H.Chavezo pralaimėtas referendumas dėl prezidento įgaliojimų išplėtimo. Netekęs vilties "amžinai" likti prezidento poste, charizmatiškasis Venesuelos lyderis buvo priverstas kiek sumažinti savo apetitą. Išryškėjo ir jo socialinės politikos trūkumai.
Venesuelos vyriausybė iki šiol tvirtina, jog dvi svarbiausios programos - "Barrio Adentro" ir "Mercal" - tiesiogiai padeda bent 70 proc. visų Venesuelos vargšų. Atliktas nepriklausomas tyrimas parodė, kad netgi 2004 metais, "Barrio Adentro" didžiausio aktyvumo laikotarpiu, jos paslaugomis naudojosi ne daugiau kaip 30 proc. gyventojų, gyvenančių žemiau skurdo ribos. Šiuo metu "Barrio Adentro" gydytojų užtenka ne daugiau kaip penktadaliui Venesuelos vargšų, tuo tarpu 6 iš 10 gyventojų, tariamai mintančių "Mercal" produktais, iš tiesų iš pastarosios programos negauna jokios naudos.
Specialistai nesėkmės priežastis linkę įžvelgti ne dėl finansavimo trūkumo, o dėl atsakingų institucijų kompetencijos stokos bei korupcijos. Apskaičiuota, kad metinės Venesuelos pajamos iš naftos turėtų siekti 50 mlrd. JAV dolerių, didelė jų dalis kasmet nukreipiama "misijų" finansavimui.
Ypač įdomu tai, kad pastaraisiais metais didėjant iš naftos gaunamoms pajamoms, plačiai išreklamuotų viešųjų paslaugų prieinamumas mažėjo, o kokybė smuko. 2007 metų pabaigoje, naftos kainoms pasiekus beveik 90 JAV dolerių už barelį, buvo uždaryta 30 proc. "Barrio Adentro" programos klinikų, iš darbo pasitraukė 60 proc. iš Kubos atvežtų gydytojų. Paaiškėjo, kad kubiečiams labiau rūpėjo galimybė emigruoti iš gimtojo "socialistinio rojaus", o ne pagalba žmonėms.
"Mercal" misija - dar vienas projektas, atsidūręs arti žlugimo ribos. 96 proc. parduotuvių, dalyvaujančių programoje, vis dar priklauso privačiam kapitalui, sandėliavimo ir paskirstymo sistemoje išlieka nemažai spragų, didelė produktų dalis pavagiama ir galiausiai atsiduria juodojoje rinkoje. Rezultatas - per keletą pastarųjų metų daugiau nei 50 proc. nukritę pardavimai, atsiradęs mėsos, kiaušinių ir pieno stygius, viena po kitos užsidarančios "Mercal" parduotuvės. Šiuo metu 65 proc. žemiau skurdo ribos gyvenančių venesueliečių maisto produktus perka parduotuvėse, nepriklausančiose "Mercal" tinklui.
Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad H.Chavezas referendumą dėl įgaliojimų išplėtimo pralaimėjo ne tiek dėl to, kad masės norėjo išlaikyti demokratiją, kiek dėl visiško "Bolivaro misijų" žlugimo, atskleidusio Venesuelos valdžioje įsitvirtinusio populizmo esmę.
