„Obozrevatel“ rašo, kad nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios iš viso buvo nukauta daugiau kaip 173 900 rusų karų, be to, okupantai prarado tūkstančius karinės technikos.
Skelbiama, kad vien per pastarąją parą Ukrainos gynėjams pavyko nukauti 630 rusų karius. Taip pat rusų kariuomenė prarado 1 tanką (3 616 iš viso – red. past.), 4 šarvuotas kovos mašinas (6 981), 8 artilerijos sistemas (2 683) ir kitos karinės įrangos.
JT Saugumo Taryba susirūpinusi dėl Rusijos branduolinių ginklų Baltarusijoje
Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje penktadienį vyravo susiskaldymas – Vakarų šalys reiškė susirūpinimą dėl Maskvos plano kaimyninėje Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus, o nuolatinė Tarybos narė Rusija atkakliai gynė savo poziciją.
Savo ruožtu Kinija ir Brazilija susirinkime, skirtame aptarti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kovo 25-osios pranešimą, pasmerkė branduolinių ginklų platinimą apskritai.
„Tai dar vienas smūgis ginklų kontrolės sistemai, strateginiam stabilumui Europoje ir tarptautinei taikai bei saugumui“, – sakė Prancūzijos ambasadorius JT Nicolas de Riviere'as per susitikimą, kurio paprašė Ukraina.
„Aiškiai pasakysime: jokia kita šalis nekėlė branduolinio ginklo panaudojimo šiame konflikte perspektyvos“, – sakė Jungtinės Karalystės ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Jamesas Kariuki, turėdamas omenyje Maskvos karą Ukrainoje.
„Niekas nekelia grėsmės Rusijos suverenitetui“, – pridūrė jis ir pasmerkė V. Putino pareiškimą kaip „naujausią jo bandymą įbauginti ir daryti spaudimą“.
„Tai neveikė ir neveiks. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas apsiginti“, – sakė J. Kariuki.
Tačiau Rusija laikėsi pozicijos, kad nėra jokio skirtumo tarp to, ką ji ketina daryti Baltarusijoje, ir to, kad NATO dislokuoja amerikiečių branduolinius ginklus Europoje.
Vakarų sąjungininkai šią analogiją pavadino klaidinančia.
Tuo metu Kinija ir Brazilija įspėjo apie branduolinių ginklų platinimo pavojų iš esmės.
„Dvi netiesos nesudaro tiesos“, – sakė Brazilijos ambasadorius Ronaldo Costa Filho.
„Reagavimas į susitarimą dėl dalijimosi branduoliniu ginklu ar bet kokią kitą numanomą branduolinę grėsmę dislokuojant ginklus branduolinio ginklo neturinčioje valstybėje taip pat yra įsipareigojimų pagal NPT pažeidimas“, – tęsė jis, turėdamas omenyje Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.
„Tai lenktynės dėl žemesnių standartų, dėl kurių niekas nėra saugus, nepriklausomai nuo to, kas padarė pirmą žingsnį“, – pridūrė Brazilijos atstovas.
Kinija atvirai pareikalavo, kad jokia branduolinį ginklą turinti valstybė nedislokuotų branduolinių ginklų užsienyje ir išgabentų užsienyje dislokuotus branduolinius ginklus.
JT vyriausioji įgaliotinė nusiginklavimo klausimais Izumi Nakamitsu savo ruožtu paragino visas valstybes „vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti eskalaciją, klaidą ar klaidingą apskaičiavimą“.
Kyjivas šio susitikimo pareikalavo, kad atremtų tai, ką pavadino Rusijos branduoliniu šantažu, nuo pat invazijos pradžios didėjant branduolinio karo baimei.
Ekspertai mano, kad bet koks Rusijos smūgis greičiausiai būtų susijęs su nedideliais koviniais ginklais, vadinamais taktiniais, o ne strateginiais – didelės galios tolimojo nuotolio branduoliniais ginklais.
Balandžio 3 dieną Rusija pradės brigadų apmokymus, o iki liepos 1 dienos planuoja baigti Baltarusijoje statyti specialią taktinių branduolinių ginklų saugyklą.
Minskas penktadienį pareiškė, kad taip pat yra pasirengęs priimti strateginius ginklus.
