Tai generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė trečiadienį, Briuselyje prasidedant NATO viršūnių susitikimui.
Per susitikimą NATO vadovai turėtų patvirtinti vadinamąją parengties iniciatyvą, kad iki 2020 metų NATO turėtų daugiau aukštos parengties pajėgų krizės atveju – 30 batalionų ant žemės, 30 oro eskadrilių ir 30 laivų per 30 dienų.
NATO šalių vadovai taip pat žada paskelbti apie dviejų naujų štabų įkūrimą ir įsipareigoti supaprastinti bei pagreitinti pajėgų judėjimo procedūras.
„Mes jau sustiprinome karinį buvimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Kiekvienoje iš Baltijos šalių ir Lenkijoje yra po vieną kovinę grupę, taip pat dvišaliu pagrindu veikia JAV“, – sakė J. Stoltenbergas, žurnalistų paklaustas apie galimus nuolatinius dalinius Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
„NATO atgrasymas ir gynyba iš dalies remiasi pajėgomis, jau esančiomis ten, tiek nacionalinėmis pajėgomis, tiek daugiašalėmis NATO pajėgomis, bet taip pat mūsų gebėjimu greitai atgabenti pajėgas, jei prireiktų. Būtent dėl to sprendžiame šiame viršūnių susitikime – stipriname mūsų pajėgų parengtį“, – sakė aljanso vadovas.
Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje ir aktyvumą Baltijos jūros regione, NATO pernai įkūrė po tarptautinį batalioną Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Juose tarnauja maždaug po tūkstantį karių.
Lietuva siekia, kad NATO sąjungininkai sustiprintų Baltijos šalių oro gynybos pajėgumus ir atsiųstų daugiau karo laivų į Baltijos jūrą. Trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančiame viršūnių susitikime konkrečių sprendimų dėl naujų pajėgumų nesitikima, bet vadovai gali duoti pavedimą kariniam vadovui pateikti savo vertinimus ir rekomendacijas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per NATO susitikimą žada griežtai reikalauti sąjungininkų padidinti išlaidas gynybai. Prieš prasidedant susitikimui, trečiadienio rytą D. Trumpas užsipuolė Vokietiją ir pareiškė, kad dėl dujotiekio susitarimo su Maskva Vokietija tapo „Rusijos belaisve“.
