„Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų šalių užsienio reikalų ministrais.
Sąjungininkės penktadienį per intensyvų diplomatinį maratoną Briuselyje tariasi, kaip toliau spausti Maskvą po sankcijų bangos, užgriuvusios Rusiją dėl invazijos Ukrainoje.
NATO narės pasiuntė į Rytų Europą tūkstančius karių sustiprinti Aljanso rytinį sparną ir siunčia Ukrainai ginklų, kad padėtų jai atremti Rusijos puolimą.
Tačiau NATO atmetė karinio įsikišimo Ukrainoje galimybę, nes nuogąstauja įsivelti į tiesioginį konfliktą su Rusija, kuris galėtų peraugti į branduolinį karą.
Dėl to kol kas atmetami raginimai skelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.
„Žinome, kad mūsų raudona linija skirta užtikrinti, kad nekiltų tarptautinis konfliktas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly.
„Tuo pat metu norėčiau pasakyti, jog mes norime užtikrinti, kad scenarijai būtų svarstomi, norime užtikrinti, kad visame Aljanse, visose šalyse, palaikančiose Ukrainą, vyktų diskusijos, nes mums reikia sustabdyti šį karą“, – sakė ji.
NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G-7) ministrai per penktadienio derybas aptars sankcijų poveikį Rusijai ir svarstys griežtesnius žingsnius, įskaitant raginimus imtis priemonių prieš Rusijai itin svarbų naftos ir dujų eksportą.
„Svarstomos visos galimybės“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tvirtino, kad planuojama skelbti daugiau sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmones.
„Be trijų griežtų (ES) sankcijų paketų, dėl kurių mes jau nusprendėme, imsimės tolesnių priemonių, nukreiptų prieš Putino galios centrą“, – sakė ji.
Tačiau pagrindinės Europos galios, tokios kaip Vokietija, vis dar nelinkusios imtis priemonių prieš Rusijos energijos išteklių eksportą. Maždaug 40 proc. ES suvartojamų dujų ir 10 proc. naftos yra iš Rusijos.
