„Esmė yra ta, kad situacija mūšio lauke išlieka sudėtinga. Ukraina ir toliau nestinga novatoriškos dvasios... bet laukia įtemptas ir sudėtingas vasaros laikotarpis“, – antradienį NATO viršūnių susitikime žurnalistams sakė aukšto rango NATO pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
Rusija toliau „nuosekliai žengia į priekį“ Sumų regione, Ukrainos šiaurės rytų srityje, ir, atrodo, kuria buferinę zoną aplink Ukrainos Kursko įsiveržimo vietą, sakė pareigūnas. Rusijos pajėgos taip pat intensyvina operacijas Zaporižėje, Ukrainos pietryčiuose, pridūrė pareigūnas.
Vis dėlto pareigūnas nenumatė didelių pokyčių fronto linijoje. Nepaisant spaudimo visame fronte, Rusija neturi rezervų, kad galėtų pasinaudoti bet kokiu proveržiu. Pasak pareigūno, šiemet Rusijos pajėgos praranda apie 1300 karius per parą.
Rusijos ginklų gamybos pajėgumai išlieka stiprūs. Per mėnesį pagaminama arba atnaujinama apie 130 tankų, o per metus – apie 3 milijonus artilerijos sviedinių.
Rusijai gresia recesija?
Tačiau, nors šalies karinis sektorius dirba visu pajėgumu, Rusijos pareigūnai įspėjo, kad šalies ekonomika gali būti ant recesijos slenksčio. Šalis veikia esant „labai įtemptoms“ civilinės visuomenės sąlygoms, teigė pareigūnas.
„Pramonės pajėgumai dirba maksimaliu pajėgumu, bet trūksta darbo jėgos, yra didelis biudžeto deficitas, kuris iš dalies finansuojamas iš nacionalinio socialinio fondo, bet jis sparčiai mažėja. Iš tiesų, valstybės turto fondas sumažėjo nuo 150 mlrd. iki 37 mlrd. JAV dolerių. Taigi visa tai neabejotinai daro spaudimą Rusijos ekonomikai“, – nurodė Rusijos pareigūnai.
Tačiau Rusija vis dar galės finansuoti karą bent iki 2027 m., prognozavo vienas iš pareigūnų: „Iš esmės Kremlius aukoja ilgalaikę Rusijos ekonomikos sveikatą mainais už trumpalaikį šio karo finansavimą.“
Viltys išspręsti konfliktą išlieka menkos
Viltys dėl diplomatinio konflikto sprendimo išlieka menkos. Pareigūnas sakė, kad NATO toliau abejoja, ar Rusija yra suinteresuota reikšmingomis paliaubų derybomis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį viršūnių susitikime pasirodė gana santūriai. Savo kalboje V. Zelenskis ragino teikti daugiau paramos ir teigė, kad V. Putinas planuoja karą su kitomis Europos šalimis, tačiau, palyginti su praėjusių metų viršūnių susitikimu, jis nebuvo dėmesio centre.
NATO pareigūnas atsisakė paremti V. Zelenskio teiginį, kad Rusija planuoja kitą invaziją, ir sakė, kad V. Putinas penktąjį straipsnį vertina „labai, labai rimtai“, taip pat nurodė NATO naują gynybos išlaidų tikslą kaip atgrasomąją priemonę.
Neaiškumas dėl paramos Ukrainai
Viršūnių susitikimą tebesupa neaiškumas dėl paramos Ukrainai ateityje. Nors NATO generalinis sekretorius Markas Rutte toliau pabrėžia paramą, JAV prezidento D. Trumpo administracija nerodo didelio noro siųsti ginklų Ukrainai.
Kitoje spaudos konferencijoje vienas aukšto rango NATO pareigūnas sakė, kad iki šiol JAV pagalba Ukrainai tęsiama ir „netrukus“ nesibaigs, tačiau atsisakė pasakyti, kas gali nutikti, kai baigsis buvusio JAV prezidento Joe Bideno patvirtinta karinė parama.
Tuo tarpu, pasak pareigūno, karas tarp Izraelio ir Irano sulėtins pastarojo ginklų eksportą į Rusiją.
„Neseniai matyti Izraelio ir Irano kariniai veiksmai neabejotinai turės neigiamos įtakos Irano ateities ginklų tiekimui Rusijai, ypač balistinių raketų ir artilerijos šaudmenų, – sakė pareigūnas. – Manau, kad Iranas greičiausiai turės sutelkti dėmesį į savo atsargų papildymą, todėl turės mažiau pajėgumų gaminti šiuos ginklus Rusijai. Tačiau manau, kad tai turės mažesnį, ne tokį didelį strateginį poveikį karo veiksmams.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
