Rusija jau seniai nepritaria Ukrainos prisijungimui prie Vakarų karinio aljanso NATO – tai viena iš priežasčių, dėl kurių ji priėmė sprendimą 2022 m. pradėti plataus masto karą prieš Ukrainą.
Tačiau anksčiau Maskva ramiau vertino Kyjivo perspektyvas tapti ES nare. Prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. birželį sakė, kad Rusija „nieko prieš“, o Kremlius dar vasario mėn. teigė, kad prisijungimas prie bloko yra suvereni Ukrainos teisė.
Tačiau D. Medvedevas, kuris dabar yra Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, sakė, kad ES iš ekonominio bloko, skirto užkirsti kelią karui, virto, kaip jis pavadino, politizuota antirusiška organizacija, kuri pamažu virsta kariniu bloku.
„ES kelia ne mažesnę grėsmę nei NATO“
„Šiandien Briuselis yra tikras Rusijos priešas. Dabartiniu iškreiptu pavidalu Europos Sąjunga mums kelia ne mažesnę grėsmę nei NATO aljansas“, – „Telegram“ rašė D. Medvedevas.
Todėl, pasak jo, neteisinga dabar sakyti, kad Ukraina turėtų būti laisva „kur tik nori“.
„ES yra prikimšta ginklų... yra tiesioginė grėsmė Rusijai. Būtent taip su ja ir reikia elgtis. Bent jau tol, kol ji pakeis savo požiūrį į mus, – pridūrė jis. – Taigi, vadinamoji (idėja) Ukraina ES yra pavojus mūsų šaliai“.
Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES netrukus po plataus masto rusų invazijos pradžios 2022 m., o vėliau tais pačiais metais jai buvo suteiktas kandidatės statusas.
D. Medvedevas sakė, kad dvišalis Maskvos ir tam tikrų atskirų ES valstybių narių bendradarbiavimas vis dėlto turėtų būti tęsiamas.
Jis neįvardijo konkrečių šalių, tačiau Vidurio Europos kaimynės Vengrija ir Slovakija nuo karo pradžios stengėsi palaikyti draugiškus santykius su V. Putinu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
