Apie K. Masuro mirtį paskelbė Niujorko filharmonija, kur jis buvo tarp ilgiausiai dirbusių muzikos direktorių. Šiam orkestrui velionis vadovavo nuo 1991 iki 2002 metų.
K. Masuras, vokietis, gimęs regione, kuris dabar yra Lenkijos teritorijoje, buvo netikėtas pasirinkimas dėl vadovavimo vienam pagrindinių Naujojo pasaulio orkestrų, nes savo karjerą – ir muzikine, ir politine prasmėmis – praleido komunistinėje Rytų Vokietijoje, ištikimai laikydamasis klasikinio kanono.
Tačiau K.Masuras pelnė daugelio pagyras už Niujorko filharmonijos muzikinio preciziškumo aukštumas ir jos žinomumo pasaulyje padidinimą surengiant 17 gastrolių visame pasaulyje, įskaitant pirmą kelionę į pagrindinę Kinijos teritorijos dalį. Dabar Kinija yra svarbi šalis, kalbant apie orkestro veiklą užsienyje.
„Masuro metai Niujorko filharmonijoje reiškia vieną jos aukso erų, kai muzikavimas buvo pilnas įsipareigojimo ir atsidavimo, tikint muzikos galia suartinti žmoniją“, – sakoma dabartinio muzikos direktoriaus Alano Gilberto pareiškime.
K. Masuras buvo giriamas už tai, kaip veikė po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Niujorke. Jo vadovaujamas filharmonijos orkestras tuomet per aukų pagerbimo renginį, kurį visai šaliai transliavo televizija, atliko Johanneso Brahmso „Vokiškąjį rekviem“.
K. Masuras už istorinio momento pajautimą taip pat buvo giriamas ir dėl veiksmų 1989-aisiais, prieš pat Berlyno sienos griuvimą. Tuometinis Leipcigo Gevandhauzo orkestro dirigentas, Rytų Vokietijai lojalus K. Masuras tų metų spalį prieš vieną koncertą nuėjo į radiją paraginti laikytis ramiai renkantis protestuotojams.
Kariai nepradėjo šaudyti, o K.Masuro koncertas įvyko, padėdamas nustatyti malonų, nesmurtinį Vokietijos susivienijimo toną.
Tačiau griežtas K. Masuro stilius ne visuomet pelnydavo muzikantų ir administracijų draugystę, ir vėliau jis sakė, kad jo pasitraukimas iš Niujorko filharmonijos nebuvo savanoriškas.
Jis gavo muzikos direktoriaus emerito titulą ir užėmė du svarbius postus Europos klasikos pasaulyje – Prancūzijos nacionalinio orkestro muzikos direktoriaus ir Londono filharmonijos orkestro pagrindinio dirigento.
