Sunkius nusikaltimus tiriantis Rusijos Tyrimų komitetas pranešė pradedantis tyrimą „dėl amerikiečių bendrovės „Meta“ darbuotojų neteisėtų raginimų žudyti Rusijos piliečius“.
Rusijos generalinė prokuratūra savo ruožtu pareikalavo, kad interneto milžinė būtų pripažinta „ekstremistine“ organizacija, ir pareikalavo šalyje blokuoti socialinį tinklą „Instagram“.
Laikinai pakeitė taisykles
Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad dėl Rusijos vykdomos invazijos į Ukrainą laikinai sušvelnins savo taisykles dėl vadinamosios smurtinės kalbos ir leis tokius pasisakymus, kaip „mirtis rusų okupantams“, tačiau neleis realių grasinimų, nukreiptų prieš civilius.
Tarptautiniu mastu pasmerkta Maskvos vykdoma kaimynės invazija Vakarų valstybes ir įmones privertė įvesti precedento neturinčių sankcijų, tačiau taip pat sukėlė ir pykčio bangą internete.
„Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą laikinai leidome politinės raiškos formas, kurios paprastai pažeistų mūsų taisykles, pvz., smurtinę kalbą, tokią kaip „mirtis rusų okupantams“, - nurodoma „Facebook“ patronuojančiosios bendrovės „Meta“ pareiškime. – Tačiau ir toliau neleisime įtikinamų raginimų smurtauti prieš rusų civilius.“
Tokį pareiškimą „Facebook“ išplatino po „Reuters“ naujienų agentūros pranešimo, kuriame cituojami įmonės elektroniniai laiškai turinio moderatoriams, kuriuose teigiama, kad ši politika taikoma Armėnijoje, Azerbaidžane, Estijoje, Sakartvele, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje.
„Facebook“ ir kitos JAV technologijų milžinės ėmėsi priemonių nubausti Rusiją už ataką prieš Ukrainą, o Maskva taip pat ėmėsi blokuoti prieigą prie „Facebook“ socialinio tinklo, taip pat prie „Twitter“. Tokiu būdu Rusija prisijungė prie nedidelio skaičiaus šalių, draudžiančių naudotis didžiausiu pasaulyje socialiniu tinklu, klubo, kuriame taip pat yra Kinija ir Šiaurės Korėja.
Nuo tada, kai praėjusį mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rusijos valdžios institucijos padidino spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai, nors spaudos laisvės šalyje ir taip sparčiai mažėjo. Apribojimai „Facebook“ ir „Twitter“ buvo įvesti tą pačią dieną, kai Rusijoje buvo įvestos laisvės atėmimo bausmės žiniasklaidos priemonėms, skelbiančioms „melagienas“ apie kariuomenę.
Šiame kontekste „Facebook“ atliko svarbų informacijos platinimo Rusijoje vaidmenį.
Kitos didžiosios JAV technologijų bendrovės, tokios kaip „Apple“ ir „Microsoft“, taip pat paskelbė stabdančios prekybą savo produktais Rusijoje, o dar kitos bendrovės viešai paskelbė apie tam tikros verslo veiklos ar ryšių „pauzes“.
Praėjusią savaitę JAV interneto paslaugų teikėja „Cogent Communications“ pranešė, kad „nutraukė sutartis su klientais, atsiskaitančiais iš Rusijos“.
Laikraštis „The Washington Post“ skelbia, kad „Cogent“ Rusijoje turi „kelias dešimtis klientų, kurių daugelis, pavyzdžiui, valstybinė telekomunikacijų milžinė „Rostelecom“, yra artimi vyriausybei“.
Būtent už tokią priemonę aktyviai iki šiol agitavo Ukrainos pareigūnai, kurie prašė Rusiją atjungti nuo visko – nuo „Netflix“ iki „Instagram“.
JT smerkia „Facebook“ sprendimą dėl smurtinės kalbos sušvelninimo
Jungtinės Tautos (JT) penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl „Facebook“ sprendimo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą laikinai sušvelninti smurtinės kalbos politiką ir perspėjo, kad tai gali paskatinti „neapykantos kalbą“ prieš rusus.
Socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdanti įmonė „Meta“ ketvirtadienį pranešė, kad dėl Rusijos sukelto karo laikinai sušvelnins savo taisykles dėl vadinamosios smurtinės kalbos ir leis tokius pasisakymus, kaip „mirtis rusų okupantams“, tačiau neleis realių grasinimų, nukreiptų prieš civilius.
„Akivaizdu, kad šis klausimas – labai, labai sudėtingas, tačiau jis kelia tam tikrą susirūpinimą žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pagrindu“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell.
Ji įspėjo, kad naujajai „Facebook“ politikai trūksta aiškumo, o tai „neabejotinai gali prisidėti prie neapykantos kalbos, nukreiptos prieš visus rusus“.
„Tai kelia nerimą, – sakė ji ir pabrėžė, jog JT ketina tai aptarti su pačia bendrove.
"Skatiname juos atsižvelgti į tam tikras rizikas, kurios kyla dėl politikos pokyčio“, - pridūrė E. Throssell.
E. Throssell taip pat pripažino, kad šis klausimas yra teisiškai sudėtingas, be to, reikia atsižvelgti ir į žodžio laisvės problematiką.
"Vykstančio konflikto metu siekis smurtauti prieš tuos, kurie tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose, greičiausiai nebūtų draudžiama kalba", – sakė JT atstovė.
„Turime geriau išanalizuoti situaciją, taip pat turime gauti daugiau informacijos iš „Meta“, – pridūrė ji.
