Balandžio 8 d., ketvirtadienį, Ashleigh Chapman ir jos 11 mėnesių sūnus Heath laiką leido savo namuose Mount Warrigale, į pietus nuo Sidnėjaus. 19-metė ryte pamaitino savo sūnų, o po pusryčių jie nusprendė pažaisti. Kiek vėliau mergina nuėjo į virtuvę valgyti pietų.
Iš kito kambario išgirdusi, jos manymu, įprastą kosulį, ji pagalvojo, kad viskas yra gerai. Bet išgirdusi antrą keistą garsą ir nuėjusi patikrinti Heatho, ji rado jį gulintį be sąmonės ant grindų ir užspringusį beveik išsileidusiu balionu.
„Mano pasaulis sugriuvo per kelias minutes. Kaip aš turėčiau gyventi be savo kūdikio?“, – pasakojo ji „Daily Mail Australia“.
„Nežinojau, kaip greitai tai gali įvykti, o prarijus balioną be operacijos jo beveik neįmanoma pašalinti iš žmogaus trachėjos“, – perspėjo ji.
Dabar ji stengiasi informuoti kuo daugiau tėvų apie galimą riziką. Juk balionai dažnai naudojami vakarėlių dekoravimui ir jutiminei veiklai bei pratimams.
Mama, radusi savo berniuką be sąmonės, pradėjo tikrinti jo kvėpavimo takus, tačiau nieko nerado. Nedelsdama ji paskambino trumpuoju pagalbos numeriu ir savo partneriui – Heatho tėčiui Jesse McLeanui. Netrukus į A. Chapman namus atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, policija ir gydytojai, kurie netrukus išvežė berniuką į ligoninę.
Gydytojai valandą bandė gaivinti Heathą, tačiau galiausiai jis buvo paskelbtas mirusiu.
„Išgirdau, kaip jis atsikosėjo. Labai įprastai. Nesureikšminau to, – „7 News“ pasakojo A. Chapman. – Tada po dviejų ar trijų minučių išgirdau dar vieną atsikosėjimą. Jis skambėjo jau neįprastai.“
Kai vėliau jaunajai motinai buvo pranešta, kad jos sūnus mirė, ji „tiesiog suklupo“.
„Aš negalėjau tuo patikėti. Aš pasakiau: „Nesakykite man to“. Aš palūžau“, – pasakojo mergina.
Po mirties A. Chapman kurį laiką praleido prie berniuko kūno, tačiau ji teigė, kad jo mirtį suvokė tik kitą dieną, kai pamatė jį nejudantį. Viskas, ką ji norėjo padaryti, tai apkabinti savo berniuką arba pažadinti jį ir parsivežti namo. Tačiau vietoj to jai teko planuoti Heatho laidotuves ir apsispręsti dėl urnos. Ji pasakojo, kad jautėsi tarsi būtų pragare.
Vėliau, atlikus skrodimą paaiškėjo, kad jo trachėjoje buvo užstrigęs balionas, kuris nebuvo visiškai išsileidęs. A. Chapman kaltina save.
„Mes vieną dieną nusprendėme atidaryti pakelį balionų ir juos pripūsti. Labai graužiu save dėl šio sprendimo“, – sakė ji.
Dabar ji informuoja žmones apie balionų pavojų ir kovoja, kad ant pakelių būtų klijuojamos didesnės įspėjamosios etiketės.
A. Chapman prisimena Heathą kaip linksmą kūdikį, kuris visus prajuokindavo. Ji teigė, kad jai labai patiko būti jo motina ir yra dėkinga už visus prisiminimus, kuriuos jis jai padovanojo. Šeimos draugas sukūrė „Go Fund Me“ paskyrą, kuri padėjo šeimai sumokėti už laidotuves.
„Trūksta žodžių apibūdinti sielvartą, kurį šiuo metu išgyvena jų šeima. Daugelis šeimos narių ir draugų klausė, kaip jie galėtų padėti šiuo sunkiu laikotarpiu, – rašė lėšų rinkėjas. – Ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais jie labai ilgėsis savo vaiko ir jiems reikės meilės, atjautos, laiko ir supratimo. Nedidelis įnašas gali padėti sumažinti naštą“.
Sielvartaujanti mama sakė, kad ją užplūdo kitų motinų žinutės, kuriose jos dėkojo, kad A. Chapman atkreipė jų dėmesį į pavojų, susijusį su balionais.
„Žmonės iš tikrųjų nepagalvoja apie tai, kokie jie gali būti pavojingi ir kaip greitai viskas gali įvykti, – paaiškino ji. – Kai pagalvoji apie visas vietas, kurias puošia balionai, pradedi mąstyti. Pavyzdžiui, karnavaluose pasirodo klounai, kurie iš balionų padaro gyvūnus. Jei gyvūno lankstymo metu balionas susprogsta, jie nesurenka likučių ir iš karto puola daryti naują gyvūną.“
