Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Maistas brangsta 50 metų neregėta sparta: žvilgsniai krypsta į Kiniją

Kinija supirkinėja kviečius, jos atsargos jau viršijo kitų šalių kartu sudėjus

Maistas pastaruoju metu brangsta tokia sparta, kokios pasaulis neregėjo mažiausiai 50 metų. Be akivaizdžių pandemijos sukeltų priežasčių prie to galėjo prisidėti ir Kinijos vykdoma maisto supirkimo politika – kinai savo rezervuose turi sukaupę milžiniškas kai kurių maisto žaliavų ar produktų atsargas.

Maistas pastaruoju metu brangsta tokia sparta, kokios pasaulis neregėjo mažiausiai 50 metų. Be akivaizdžių pandemijos sukeltų priežasčių prie to galėjo prisidėti ir Kinijos vykdoma maisto supirkimo politika – kinai savo rezervuose turi sukaupę milžiniškas kai kurių maisto žaliavų ar produktų atsargas.

REKLAMA

Kinijos valstybės rezerve šiuo metu yra tokios grūdų atsargos, kurios viršija kitų šalių kartu sudėjus. Šalis aktyviai supirkinėja žaliavą, per metus padidinusi savo importą 22 proc. Paskutinių 10 metų skaičius yra įspūdingas – 360 proc. grūdinių kultūrų importo augimas.

Ir tai nėra džiugi naujiena pasauliui. Toks agresyvus Kinijos elgesys rinkoje atsiliepia produktų kainoms visame pasaulyje. „Nikkei“ duomenimis, valstybės rezervas Kinijoje pasiekė istorinį maksimumą. Kam kinai kaupia tokias milžiniškas maisto atsargas, kol kas nėra aišku, ekspertai tik pateikia kelias hipotezes.

JAV žemės ūkio ministerijos duomenimis, kinai laiko 69 proc. pasaulinių kukurūzų atsargų, 51 proc. kviečių, 60 proc. ryžių ir daugiau nei 30 proc. sojų pupelių. 2020 m. Kinija maisto produktų importą padidino 22 proc., lyginant su ankstesniais metais, o per dešimtmetį – net 360 proc.

REKLAMA

Tuo pat metu šalyje kažkokio išskirtinio produktų deficito nėra. Vienintelė reali priežastis – importo augimas siejamas su vietos žemės ūkio problemomis. Kinijoje derlingumas itin suprastėjęs dėl prastos ekologinės situacijos.

Pekinui perkantis sau atsargas stebimas stiprus maisto produktų kainų augimas visame pasaulyje – grūdai per metus pabrango 23,2 proc., augalinis aliejus – 53 proc., pieno produktai – 19,1 proc., mėsa – 17,6 proc., cukrus – beveik 40 proc.

Varviko universiteto mokslininko Alastairo Smitho teigimu, atsižvelgiant į bendrą infliaciją, maistas pasaulyje brangsta tokia sparta, kokios nebuvo beveik 50 metų.

„Jeigu vertintume realias kainas, tai pirkti maistą pasaulinėje rinkoje dabar yra sunkiau negu faktiškai bet kuriais metais nuo 1961-ųjų, kuomet JT pradėjo skelbti statistiką“, – pažymi ekspertas. A. Smithas prognozuoja, kad maistas ir toliau brangs, o labiausiai nukentės skurdžios šalys.

REKLAMA
REKLAMA

Ekspertas pažymi, kad maisto kainų augimas pastebimas nuo 2000-ųjų, o pastaraisiais metais jis ženkliai paspartėjo dėl klimato kaitos, kuro kainų augimo ir COVID-19 pandemijos keliamų problemų.

Nuo pasiruošimo pandemijai iki kalbų apie būsimą karą su Taivanu

Kinijos valdžia ne tik pati kaupia maisto atsargas valstybiniu lygiu, bet ir ragina tai daryti pačius žmones. Lapkritį Kinijos verslo ministerija paskelbė kreipimąsi į šalies gyventojus, raginantį žmones kaupti „kasdienio poreikio“ produktus, įskaitant daržoves, aliejus ar paukštieną. Tikslas yra „užtikrinti kasdienio gyvenimo ar nutikus kritinei padėčiai poreikius“.

Tuomet žmonės puolė į parduotuves ir stojo į ilgas eiles, kurių metu buvo tiesiog šluojamos lentynos. „Bus šalta žiema, mes norime būti tikri, kad turėsime pakankamai maisto“, – „Reuters“ cituojama viename iš Pekino prekybos centrų apsipirkinėjusi moteris.

Socialiniuose tinkluose susidūrė dviejų nuomonių atstovai: baimintasi sudėtingos žiemos dėl COVID-19, ir artėjančio karo su Taivanu.

REKLAMA
REKLAMA

Pastarosios nuomonės šalininkai akcentavo, kad vietos valdžia net nerekomendavo kauptis maisto atsargų 2020-ųjų pradžioje, kuomet Kinijoje buvo pats pandemijos įkarštis.

Šalies valdžia į kilusią paniką atsakė, kad „nėra pavojaus maisto tiekimui“. Valstybiniame „Economic Daily“ netgi buvo bandoma raminti žmones tikinimais, kad ši rekomendacija yra skirta tik siekiant, kad žmonės paruoštų galimiems karantinams naujų koronaviruso protrūkių atveju.

Kaupiamos ne tik maisto atsargos

Panašu, kad Kinija kaupia ne tik maisto, bet ir kitų strateginės reikšmės prekių (nuo elektronikos lustų iki mineralų ar medvilnės) atsargas.

Pramonės ekspertai mano, kad toks agresyvus atsargų kaupimas turėjo įtakos pasauliniam lustų trūkumui, rašoma „The Epoch Times“. Kinijos valstybinė rinkos reguliavimo administracija rugpjūčio mėn. netgi pradėjo tyrimą dėl kaupimo ir kitos spekuliacinės praktikos, nes režimas nustatė, kad tai sutrikdė jos pačios rinką.

Tai taip pat paskatino JAV Prekybos departamentą paprašyti didžiausių pasaulio puslaidininkių gamintojų pateikti savo šių metų rugsėjo mėn. pardavimo duomenis. Kai kurie analitikai įsitikinę, kad Vašingtonui prireikė duomenų, siekiant išsiaiškinti, kokio masto Kinijos atsargų kaupimas galėjo sukelti lustų trūkumą.

REKLAMA
REKLAMA

Kinija pradėjo kaupti elektronikos pramonėje naudojamus lustus 2019 m., kuomet Donaldo Trumpo administracija įvedė sankcijas savo telekomunikacijų milžinei „Huawei“. Baiminantis, kad gali ateiti ir jų eilė, Kinijos įmonės, kurių daugelis yra valstybinės, įsigijo daug lustų, kurių pakaktų savo poreikiams patenkinti kelerius ateinančius metus.

Kinija, pirmaujanti elektromobilių gamybos šalis, agresyviai renka kobaltą, pagrindinį metalą gaminant elektromobilių baterijas, iš užsienio. Per pastaruosius penkerius metus antra pagal dydį ekonomika įsigijo daugumą Kongo kobalto kasyklų, kurios pagamina du trečdalius viso pasaulio gavybos.

Remiantis nauju „New York Times“ tyrimu, praėjusiais metais 15 iš 19 kasyklų Konge priklausė Kinijos įmonėms arba buvo jų finansuojamos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų