Gruzijos parlamentinė komisija, sudaryta karui Pietų Osetijoje tirti, išklausė paskutinį liudininką - šalies prezidentą Michailą Saakašvilį.
Jis papasakojo, ką mano apie du Rusijos prezidentus ir apie tai, kodėl nusprendė įvesti kariuomenę į Pietų Osetiją, rašo „Respublika“.
Į apklausą atvyko net diplomatai
Nuo pirmosios komisijos darbo dienos Gruzijos prezidento iniciatyva sukurtai komisijai buvo aišku, kad M. Saakašvilis ateis į posėdį ir papasakos apie karo Pietų Osetijoje priežastis. Šį prezidento sprendimą valdžia pateikė kaip drąsų ir demokratinį poelgį.
Buvo surasti vertėjai į anglų kalbą, įrengtos specialios kabinos 100 svečių - užsienio diplomatų, panorusių asmeniškai dalyvauti prezidento apklausoje. Prezidentas pavėlavo pusvalandį, o jam įkopus į tribūną komisijos vadovas Paata Davitaja padėkojo, kad šis atėjo į posėdį, nors turi imunitetą.
Pripažinęs, kad Tbilisis įvykdė karinę operaciją Pietų Osetijoje, prezidentas pavadino ją Gruzijos piliečių ir teritorijos, į kurią jau žygiavo rusų karinė kolona ir riedėjo šimtai tankų, gynimu. Pasak M. Saakašvilio, dar rugpjūčio 6 d. nuo artilerijos sviedinių žuvo keli Gruzijos taikdariai.
„Jiems žuvus įsakiau generaliniam štabui nuslopinti ugnies taškus Cchinvalyje, sustabdyti rusų tankų koloną netoli Džavos, bet tuo pat metu saugoti taikius Osetijos gyventojus, nes jie yra mūsų piliečiai“, - pasakojo prezidentas apie kovos veiksmų pradžią.
Maskvos sąmokslas
Itin emocingai jis atsakė į kaltinimą, kad „Gruzija bombardavo miegantį miestą“. „Cchinvalis buvo karinė stovykla, iš kurios anksčiau specialiai buvo evakuoti visi taikūs gyventojai!“ - šūktelėjo jis.
Deputatai neprieštaravo prezidentui ir nepriminė, kad šimtai taikių Cchinvalio gyventojų glaudėsi savo namų rūsiuose. Tai patvirtina liudytojai, tarp jų ir užsienio žurnalistai.
Pareiškęs, kad Gruzija neturėjo kitos išeities ir buvo priversta atsakyti į karinę agresiją, M. Saakašvilis patikino žinąs apie klastingus Maskvos planus pasodinti į Gruzijos prezidento postą buvusį valstybės saugumo vadovą Igorį Giorgadzę. Pasak jo, sutrukdė tik griežtas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Geoge'o W. Busho pareiškimas ir Gruzijos armijos pasiryžimas ginti Tbilisį.
Pulti nusprendė prieš 7 metus
Amerikos įtaką Gruzijos politikai M. Saakašvilis visokeriopai neigė, o Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu pavadino neveiksminga. „Jungtinių Tautų stebėtojai išsigandę spruko, kai Rusija sulaužė susitarimą ir įvedė kariuomenę į Zugdidį“, - pasipiktinęs šūktelėjo prezidentas.
Pasak jo, buvusio Gruzijos ambasadoriaus Rusijoje Erosio Kicmarišvilio tvirtinimas, kad Vašingtonas palaimino Gruzijos karą Pietų Osetijoje, neatitinka tikrovės. „Jokio Vašingtono leidimo aš neprašiau, - pareiškė M. Saakašvilis. - Pirmiausia paskambinau ne G.W. Bushui, o Dmitrijui Medvedevui. Bet jis atsisakė su manimi kalbėtis“.
Apie savo santykius su pirmaisiais Rusijos asmenimis Gruzijos vadovas taip pat pasakojo išsamiai ir emocingai. Dar šių metų vasarį tuometinis prezidentas Vladimiras Putinas, pasak M. Saakašvilio, per susitikimą su juo ir Gruzijos Užsienio reikalų ministerijos vadovu Davidu Bakradze leido suprasti, kad Rusija pripažins Achaziją ir Pietų Osetiją atsakydama į tai, jog Vakarai pripažino Kosovą. „Mudu su D. Bakradze išėjome sunkia širdimi, D. Bakradzė man pasakė, jog bus karas“, - prisiminė prezidentas.
M. Saakašvilis prisipažino siejęs daug vilčių su D. Medvedevu. „Juk mes beveik bendraamžiai ir jis niekada netarnavo KGB“, - paaiškino prezidentas. Tačiau jo lūkesčiai nepasiteisino.
Deputatų paklaustas, ar santykių su Rusija negalėjo pabloginti įžeidžiami jo pasakymai apie V. Putiną, Gruzijos vadovas atsakė: „Kategoriškai neigiu, esą viename interviu V. Putiną pavadinau Liliputinu. Visa tai melas“.
M. Saakšvilio nuomone, dvišaliai santykiai komplikavosi dar anksčiau, šalį valdant jo pirmtakui, kai Gruzija ėmė žvalgytis į Vakarus, o Rusijai tai nepatiko. Tuomet, 2001 m., Rusija, jo įsitikinimu, apsisprendė dėl karinio smūgio Gruzijai. Rimta Eduardo Ševardnadzės klaida dabartinis prezidentas pavadino 1992 m. sprendimą įteisinti Rusijos karinį aktyvumą Abchazijoje ir Pietų Osetijoje taikos palaikymo pajėgų pavidalu.
Sensacijos nebus
M. Sakašvilio parodymai tapo paskutiniu tyrimo komisijos veiklos punktu. Per 10 dienų deputatai nuspręs, kiek pateisinama buvo įvesti kariuomenę į Pietų Osetiją ir kiek Gruzijos vadovai kalti dėl šio karo padarinių. Ataskaitą komisija ketina paskelbti maždaug gruodžio 10 d.
Gruzijos opozicijos nuomone, komisijos išvados sutaps su tais teiginiais, kuriuos jos posėdžiuose sakė valdžios atstovai. O jų parodymų esmė tokia: Gruzija padarė visą, kad išvengtų konflikto su Rusija, tačiau ši, nekenčianti dabartinės Gruzijos valdžios, pasinaudodama padėtimi bandė įvykdyti perversmą ir pasodinti į valdžią savo statytinius.
Vienintelis liudytojas, nukrypęs nuo valstybinės linijos, - buvęs Gruzijos ambasadorius Rusijoje E. Kicmarišvilis. Jis pareiškė, kad Gruzija, kaip ir Rusija, planavo karą Pietų Osetijoje. Tačiau deputatai jau apkaltino jį politine konjunktūra, aplaidumu ir saugumui svarbios informacijos apie nuotaikas aukščiausiuose Rusijos valdžios sluoksniuose slėpimu. O tyrimo komisijos vadovas net pasiūlė patraukti buvusį diplomatą baudžiamojon atsakomybėn.
Pagal užsienio spaudą parengė Laima Siutilienė
